TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Su kuo konservatoriams pakeliui?

2009 09 25 0:00

Konservatoriai, socialdemokratai, "tvarkiečiai", "darbiečiai" ir liberalai. Taip pagal naujausią "Vilmorus" apklausą rikiuojasi partijos, kurios patektų į Seimą, jei šiandien vyktų rinkimai. Arūno Valinsko politinis nesusipratimas ir tai, kas kadaise buvo Artūro Zuoko, Seime nebeatsidurtų.

Viskas lyg ir suvokiama, išskyrus gal tai, kad Darbo partija (DP) iki šiol - tarp populiariausiųjų. Stačiai neįtikima meilė daiktui, kurio, jei konvertuotume iš politikos į namų ūkio apyvoką, net "bomžas" netrauktų iš šiukšlių konteinerio.

Būtų įdomu pamatyti kokių dvidešimt tipinių DP rinkėjų vienoje vietoje ir paklausinėti apie priežastis, lemiančias tą jų keistą potraukį. Ramiai, kultūringai, dalykiškai ir be pykčio, kaip moka Leonidas Donskis. Ir nufilmuoti slapta kamera. Ir parodyti per nacionalinę televiziją vietoj "Triumfo arkos". Paskui sudaryti tų dvidešimties "išminčių" vartojamų argumentų, idėjų, vaizdinių ir įvairaus cenzūriškumo lygio sampratų sąvadą ir liepti juo pažodžiui naudotis DP atstovams Seime bei Europos Parlamente. Tai bent būtų politinis reginys. O ką darysi? Juk garbė atstovauti savo rinkėjui! "Merde", - pro ūsus koštų Viktoras Uspaskichas su Archangelsko akcentu prancūziškoje Strasbūro aplinkoje.

Konservatorių, liberalų, socialdemokratų rinkėjas turi šiokių tokių argumentų paaiškinti, už ką ir kodėl jis balsuoja. Politinių, o ne pornografinių argumentų. Net jeigu jo pasirinkta partija nukrypsta nuo savo ideologinių orientyrų, galima balsuoti bent jau už siekiamybę ir tikėtis, kad tikrovė prie siekiamybės kada nors labiau priartės. O kokia yra DP rinkėjo ideologinė siekiamybė?

"Esu civilizuotos valstybės kūrėjas", - Archangelsko tarme porino V.Uspaskichas, kol jo nepradėjo ieškoti Interpolas. Nuo paiešką paskelbusios civilizuotos valstybės jis slapstėsi Maskvoje. Ten rengė Lietuvą juodinančias spaudos konferencijas.

"Civilizuotos valstybės kūrėjo" bendražygis Algirdas Ivanauskas, buvęs DP Vilkaviškio skyriaus pirmininkas ir jos atstovas Seime, šiemet suimtas už sukčiavimą. Kitas V.Uspaskicho bendražygis Antanas Bosas pažengė A.Ivanausko keliu taip toli, kad jo, matyt, net nebeišeina suimti - pavojinga gyvybei. Na ir visa tai puošia pačiam V.Uspaskichui iškelta byla.

Ne partija, o tikras civilizacijos lopšys ir politinės kultūros lobynas. Kad ir kur besi, ten jau domėjosi Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra. Kad ir ko imsiesi, ten, žiūrėk, jau būta ir poėmių, ir suėmimų. Kur tik koks DP bosas, ten - ir įtarimų žmogžudystėmis šleifai, ir mokslų daktaro laipsnis už 50 tūkst. litų.

Kodėl ši partija - viena populiariausių Lietuvoje? Gal taip reiškiasi specifinis sudėtingas santykis tarp "pilietinės visuomenės" ir valdžios, tarp rinkėjo ir jo atstovo? Gal čia skleidžiasi liaudies išminties principas: "Jeigu jūs man - špygą taukuotą, aš jums - Uspaskichą susitepusį"?

Juokai yra juokai, bet gal jau laikas būtų rimčiau imtis sveiku protu nepaaiškinamo ir nekomercine sąžine nepateisinamo DP bei jos elektorato fenomeno? Gal reikėtų nuodugniau išnagrinėti statistinio šios partijos rinkėjo vertybių skalę, pažiūrų formavimosi ypatumus, taip pat jo lojalumą valstybei, santvarkai? Juk visa tai įdomu ir akademiniu, ir politiniu, ir specialiųjų tarnybų analizės pjūviu.

Tiesa, Seime dar yra "tvarkiečių" partijos frakcija. Irgi - įdomus reiškinys. Tik, ko gero, mažiau problemų keliantis sveikai nuovokai: jos politikų ir rinkėjų elgsena bei mąstysena gali būti paaiškinta nesitelkiant prielaidų apie oligarchinius, kriminalinius ir antivalstybinius akstinus. Viskas daug paprasčiau.

Sakoma, kad ilgai žiūrėdamas į mėnulį žmogus gali tapti idiotu. Ar ne kas nors panašaus ištiks, jeigu jis ilgai klausysis "tvarkiečio" Petro Gražulio? Manding, panašiai kuriasi užburtas "Tvarkos ir teisingumo" populiarumo ratas. Vieni daug tapšnoja ir kalba P.Gražulio kalba, kiti, imliai jų klausydami, patiria giluminių sąmonės pokyčių ir balsuoja kaip užhipnotizuoti: "tapšt, tapšt, tapšt". Tėvynei Lietuvai - per skaudančią galvą.

Šiaip ar taip, vadinamosios tradicinės partijos, norėdamos pasiekti ir išsaugoti valdžią, šiandien veik neišvengiamai turi dėtis arba su Gintaro Šurkaus kadaise ideologiškai pagrįstos kvailystės, arba su archangelskiškos piktadarystės partine buveine. Subyrėję "prisikėlėliai" kelia šio pobūdžio pasirinkimo problemų Tėvynės sąjungai: ar mėginti išsaugoti koalicijoje "vienalietuvius", ar kviestis DP frakciją, ar pradėti derybas su "tvarkiečiais"?

Susidėję su piktadariais, konservatoriai apsunkintų koaliciją nepateisinamais politiniais ir moraliniais kontrastais. Kvailių politinėje draugijoje kontrastų būtų kur kas mažiau. Žinoma, vargu ar tai solidus pagrindas susidėti su "Tvarka ir teisingumu". Tiesiog prieštaravimai ne taip kristų į akis, nes už kvailus įstatymus Tėvynės sąjunga Seime jau ne kartą balsavo kartu su Rolando Pakso politikų rinktine.

Ir vis dėlto Rimantas Dagys plius Petras Gražulis vienoje valdančiojoje koalicijoje - tai bomba. Lietuva, kurioje ji sprogtų, būtų panaši į klerikalinę valstybėlę su vienu gražiakalbiu arkivyskupu politinių sprendimų priešakyje.

Kad ir kaip keistųsi valdančiosios koalicijos sudedamosios dalys, jos vykdomos politikos kryptį lems tikrai ne V.Uspaskichas su savo "programinių siūlymų paketu" ir ne kiti galimi ar esami partneriai, o Tėvynės sąjungos orientyrai.

Irenai Degutienei tapus Seimo pirmininke, Tėvynės sąjungos viršūnėse atsiranda erdvės formuotis naujam galios centrui šalia premjero Andriaus Kubiliaus ir jo aplinkos. Nors kalbos apie tariamą šių dviejų politikų priešpriešą, regis, sutirština skirtumų spalvas ir iškraipo tikrovę.

Priešpriešos, panašios į tą, kuri praėjusį dešimtmetį buvo tarp konservatorių premjero Gedimino Vagnoriaus ir Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio, šįkart tikrai nebus. Savo ruožtu politinės padėties vertinimo skirtumai, atstovaujami ir išreiškiami aukščiausiu lygiu, gali išeiti į naudą patiems konservatoriams, paskatinti vidaus diskusijas ir įkvėpti gyvybės apmirusiam šios partijos politiniam kūnui.

Geriau, kai du lyderiai kalbasi ir aiškinasi tarpusavyje, o ne kai vienas lyderis viešai bendrauja su savimi, įsivaizduodamas, kad draugiškai šnekučiuojasi su Lietuva.

Ar I.Degutienė - stipri politikė? Seimo pirmininko pareigos - geras testas atsakant į šitą klausimą. Kol kas galima tvirtai pasakyti tik tiek, kad ji - nuosaiki politikė. O nuosaikumo dorybė, kuri konservatoriams turėtų būti viena svarbiausių, šiandienei Tėvynės sąjungai, deja, yra virtusi retenybe.

Delfi.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"