TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Su kuo valgoma bendruomenė?

2016 01 26 6:00

Jeigu jums tektų paklausti kurio nors sostinės miegamojo rajono devynaukščio namo gyventojo, ar jis yra ką nors girdėjęs apie mikrorajone veikiančią vietos bendruomenę, beveik 100 proc. tikėtinas atsakymas – „nieko nežinau“. Ir tai visai nestebina, nes į namus kone vien nakvoti grįžtantys vilniečiai ne tik bendruomenėmis nelabai domisi, bet nepažįsta toje pačioje laiptinėje gyvenančių kaimynų. O bendruomenių sostinėje yra, jos palyginti aktyvios, išradingos, bet...

Kiek yra tekę dalyvauti bendruomenių organizuojamose šventėse, įsitikinau, kad reta jų sudomina daugiau kaip 100 vietinių gyventojų. Dažniau ateina ir dar mažiau, susiburia 30–40 vaikų ir keli senjorai, tuo metu ėję pro šalį apsipirkti į šalia esantį prekybos centrą. O sostinės mikrorajonuose gyvena po 30–40 tūkst. vilniečių. Sostinės bendruomenėms labai reikalingas stebuklingas receptas, kaip sudominti informacijos ir renginių gausos išlepintus vilniečius.

Kas kita – Lietuvos kaimai ir maži miesteliai. Teko lankytis ne vienuose bendruomenių namuose, pastatytuose ar sutvarkytuose Europos Sąjungos lėšomis. Juose verda gyvenimas, vyksta šventės, koncertai, kuriami rankdarbiai, atidaromos parodos ir t. t. Bet kuriame kaime visi vieni kitus pažįsta – tau gal ir nepasakys, kurioje gatvėje gyvena Jonas Jonaitis, bet labai tiksliai papasakos, kaip surasti jo namą. Kaimų ir mažų miestelių bendruomenėms irgi reikia stiprėti. Kaimynus pažinoti neužtenka, reikia dar ir pilietinės drąsos neužsimerkti ir neapsimesti, jog viskas gerai, kai kaimynystėje girtuokliaujama, smurtaujama prieš vaikus ir moteris.

Gurkšnis gaivaus oro, o tiksliau, konkretesnė finansinė injekcija Lietuvos vietos bendruomenes turėtų pasiekti jau šiais metais. Socialdemokratų frakcijos Seime iniciatyva 2016 metai paskelbti Bendruomenių metais. Įvertinusi vietos bendruomenių pilietiškumą, veiklumą kaip svarbiausią prielaidą vietos ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai, siekį stiprinti vietos savivaldą, kurį pademonstravo vietos bendruomenės, Vyriausybė parengė Vietos bendruomenių metų programą. Jai įgyvendinti skirta beveik 300 tūkst. eurų daugiau nei pernai. 2015 metais buvo skirta 2,6 mln. eurų. Šiuo metu (iki 2016 metų sausio 29 dienos) vyksta konkursas, skirtas bendruomenių veiklai stiprinti.

Konkurse dalyvaujančios vietos bendruomenės konkrečiam savo projektui gali tikėtis iki 12 tūkst. eurų. Projektų įgyvendinimo trukmė – nuo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pasirašymo iki 2016-ųjų gruodžio 31-osios ir ne trumpesnė kaip keturi mėnesiai.

Daugiau šansų laimėti turės tos bendruomenės, kurios vykdys veiklą, skatinančią kartų bendravimą, ar projekto veiklai vykdyti įtrauks būrį savanorių. Bus palankiau vertinami tie projektai, kuriems įgyvendinti bendruomenės bus numačiusios ne mažiau kaip 10 proc. viso projekto vertės iš savo ar kitų teisėtų finansavimo šaltinių.

2016 metais bendruomenės turės galimybę stiprinti regioninę ir vietos tapatybę: populiarinti vietos tradicijas, papročius, rūpintis tarmių, tradicinių amatų, kultūros paveldo puoselėjimu ir populiarinimu. Galbūt jos pasirinks veiklos kryptį, skirtą bendruomenės narių solidarumui skatinti, bendruomeninei socialinei veiklai vykdyti. Labai svarbus būtų teigiamų nuostatų formavimas asmenų, kuriems reikalinga pagalba, atžvilgiu, solidarumas su jais, pagalba socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams. Jos galės organizuoti labdaros akcijas, savitarpio pagalbos grupes socialinių problemų turintiems asmenims bei jų artimiesiems, taip pat renginius, skatinančius socialinę atskirtį patiriančius asmenis ir grupes įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Bus skatinamas ir senjorų, šeimų bei kitų poreikį bendrauti turinčių asmenų grupių veiklos organizavimas.

Programa numato skatinti bendruomenių akcijas ir iniciatyvas, skirtas viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti: tvarkyti parkus, sporto ir poilsio aikšteles, vaikų žaidimų aikšteles, kitas vietos bendruomenės teritorijoje esančias poilsio ir rekreacijos vietas, pritaikyti viešo naudojimo patalpas bendruomenės poreikiams. Bus vertinama ir skatinama savanorystė, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat ir pačių bendruomenės narių kompetencijos didinimas, finansinio savarankiškumo stiprinimas.

Belieka tikėtis, kad laimėję projektai gerokai sustiprins bendruomenių įtaką visuomenės gyvenimui, ir prabėgus metams jau kur kas mažiau paprastų sostinės daugiabučių gyventojų vis dar nežinos, su kuo valgoma bendruomenė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"