TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Su pagarba Gorbiui

2011 03 09 0:00

Rusija paminėjo pirmojo ir paskutiniojo Tarybų Sąjungos prezidento, Nobelio taikos premijos laureato Michailo Gorbačiovo 80-metį.

Ilgai uitas tėvynainių ir dievinamas Vakaruose, kur jis vadinamas tiesiog Gorbiu, didysis reformatorius pagaliau buvo įvertintas ir savo tėvynėje: prezidentas Dmitrijus Medvedevas jį apdovanojo už išskirtinius nuopelnus skiriamu Pirmojo pašauktojo apaštalo Andrejaus ordinu.

Ta proga Rusijos televizijos kanalai parengė nemažai laidų, kurios buvo įdomios dar ir tuo, kad jose buvo aptariama ir Lietuvos laisvės byla. Ypač į akis krito žinomas žurnalistas Leonidas Parfionovas, Sausio 13-osios dvidešimtmečio laužų fone su pagarba ir taktu kalbantis apie lietuvių kovą už savo nepriklausomybę. Ir tai - per didžiausiąją Rusijos televiziją.

Žiūrėdamas šią laidą, nenorom prisiminiau tą intonaciją, su kuria Lietuvoje ligi šiol kalbama apie Rusiją. Geriausiu atveju ta intonacija persmelkta neslepiamos ironijos - tarsi kalbantysis priklausytų kokiai nors aukštesniajai rasei ir šnekėtų apie zulusus. Keisčiausia, kad savo panieką demonstruoja net tie žmonės, kurie kuo puikiausiai jautėsi "prie ruso" - ėjo šiltas pareigas, pelnė titulus, naudojosi spec. parduotuvėmis ir net laisvai važinėjo po užsienius. Ko gero, būtent jie šios paniekos ir išmokė tuos jaunesnės kartos žurnalistus, kuriems pasaulis teliko dviejų spalvų: Vakarai - gėris, o tai, kas į priešingą pusę, - blogio įsikūnijimas.

Bet ta pusė jau nebėra tokia, kokia kažkada buvo, be to, ji taip pat nevienspalvė. Taip, tai, kas vyksta Kaukaze, - baisu, taip, tai, kas daroma su Michailu Chodorkovskiu, - apgailėtina, tačiau negalima nematyti ir kitko - rusų ir jų prezidento pastangų tapti civilizuota modernia valstybe. Ir jeigu net mums su mūsų masteliais ir europietiškąja tradicija tai nelengvai sekasi, galima įsivaizduoti, ką reiškia to siekti Rusijai - su jos kone amžiaus trukmės komunistiniu palikimu.

Tad protingiau ir garbingiau būtų ne niekinti, o palinkėti kaimynei sėkmės: jeigu jai pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą, mes jausimės dvigubai saugesni.

Ta proga turbūt vertėtų palinkėti kuo geriausios kloties ir jubiliatui: jei ne M.Gorbačiovas, bent jau mano karta nebūtų sulaukusi laisvės. Tai jau po to, kai viskas pajudėjo, išminčiai prašneko - atseit komunistinė sistema jau buvo priėjusi liepto galą, neva ji jau nebeatlaikė ginklavimosi varžybų, todėl ir žlugo. Kiek metų tas beviltiškas varžybas dar buvo galima tęsti, parodo Šiaurės Korėjos pavyzdys - šiurpus totalitarinis režimas XXI šimtmetyje, ir niekas nežino, kaip derėtų jį pagaliau įveikti. Arba - JAV pašonėje (!) esanti Kuba, kurioje vos pernai iš kalėjimų buvo paleisti disidentai ir kuri, be puikių paplūdimių ir cukranendrių, daugiau nieko neturi. Sovietų Sąjunga turėjo milžiniškus ir visiems reikalingus gamtos išteklius, daugiamilijoninę kariuomenę ir kone du tūkstančius branduolinių galvučių. Taigi mūsų amžiui šios sistemos agonijos tikrai būtų užtekę.

Tačiau Kremliuje įsitvirtino žmogus, kurio abiem seneliams, kaip ir daugeliui mūsų artimųjų, teko ne savo valia pabūti Sibire.

Žinoma, M.Gorbačiovas buvo savo epochos kūdikis, jis tikėjo, kad sovietų santvarką reikia tiesiog patobulinti, atskleisti jos neišnaudotas galimybes ir, kaip jis užsidegęs sakydavo, - "suteikti socializmui žmogiškąjį veidą". Tačiau tam, kad tą veidą suteiktum, reikėjo suteikti laisvę žmogui. M.Gorbačiovas tam ryžosi, bet vos tik pradėjo įsitvirtinti fundamentalios žmogaus teisės, čia pat neišvengiamai iškilo ir nelaisvų tautų klausimas. Taip džinas išsprūdo iš butelio - Sovietų Sąjunga subyrėjo, o su ja neliko ir prezidento.

Už tai didysis reformatorius blogio imperijos šalininkų buvo prakeiktas ir ilgą laiką gyveno visų atstumtas ir net negarantuotas dėl savo gyvybės. Tačiau jam kliuvo ir iš priešingos pusės: kaip buvusio konkurento jo, ujamo ir puolamo, visiškai neužstojo prezidentas Borisas Jelcinas, o demokratai savo ruožtu kaltino M.Gorbačiovą tuo, kad jis, būdamas vadovu, elgėsi neryžtingai, nuolaidžiavo ortodoksams ar net slapta rėmė rugpjūčio pučą. Iš pastarųjų pozicijų į M.Gorbačiovą žvelgiama ir Lietuvoje.

Kad jis, suvokęs, kur link viskas krypsta, iš tikrųjų bandė pristabdyti procesą, galėjome įsitikinti ir mes patys. Tam jis net buvo atvykęs į sukilusį Vilnių ir ligi užkimimo ginčijosi su mūsų intelektualais ar proletaru, kuris, svečio nuostabai, jau visai tiesiai pareiškė, kad Lietuva bus nepriklausoma. Iš Rusijos gilumos kilusiam ir mūsų valstybingumo pretenzijų esmės neperpratusiam politikui tai buvo šokas. Tačiau, nepaisant to, vis dėlto sunku patikėti, kad būtent M.Gorbačiovas atvėrė kelią Sausio 13-osios įvykiams. Visų pirma todėl, kad vadovas, kuris ruošiasi pralieti kraują, prieš tai nevažiuoja į tą kraštą ir nesikalba su žmonėmis kaip lygus su lygiais - tam jis tiesiog pateikia ultimatumą. Antra, visa M.Gorbačiovo "perestroikos" dvasia ir jo veiklos metodai nesuderinami su tuo, kas nutiko Vilniuje. Pagaliau prisiminkime, kam konkrečiai buvo pavaldūs tie smogikai, kurie praliejo lietuvių kraują - KGB vadovui Vladimirui Kriučkovui ir gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, kurie po pusmečio tapo pučistais ir pabandė nuversti M.Gorbačiovą.

Ir jo 80-mečiui skirtoje L.Parfionovo laidoje M.Gorbačiovas dar sykį pareiškė, kad jis neįsakė panaudoti jėgos Vilniuje ir kad apie tai, kas nutiko Sausio 13-osios naktį, jis sužinojo tik iš ryto.

Kai kas pamanys - maža ką jis pasakė. Tačiau kai šiuos žodžius sugretini su visa šio žmogaus veiklos esme, jie nebeskamba neįtikinamai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"