TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Su Rytų kaimynu saulės ieškoti sudėtinga"

2012 09 17 6:46

Politikai, kaip ir paprasti piliečiai, turi teisę nusišnekėti. Užpraeitą sekmadienį per televizijos debatus ta teise pasinaudojo Darbo ir Socialdemokratų partijų vadovai.

Pasak Viktoro Uspaskicho, "Rusijai nieko nereikia iš Lietuvos. Jie turi va tiek teritorijos, užteks jiems". Gal V.Uspaskichas pamiršo, kad Stalino metais Sovietų Sąjunga buvo gerokai didesnė negu dabartinė Rusija, bet okupavo ir inkorporavo ne tik Baltijos šalis, bet ir dalį Suomijos bei Kaliningrado sritį.

Algirdas Butkevičius ir jo partijos kolega Juozas Bernatonis pažymėjo, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai yra labai atšalę, ir leido suprasti, jog atsakomybė už pašlijusius santykius tenka Lietuvai. Nors būtent socialdemokratai patys patyrė, kaip sunku bendrauti su imperinio mąstymo neatsisakiusiu Kremliumi. Lietuvos santykiai su Rusija buvo labiausiai įtempti 2006-2008 metais, kai socdemai vadovavo Lietuvos Vyriausybei.

Lietuvai svarbu turėti gerus ryšius su visais kaimynais, ypač su tokia galinga šalimi ir svarbia prekybos partnere kaip Rusija. Bet negali būti gerų ryšių, jei Kremlius nesistengia derinti savo ir partnerio norų, o laukia, kad partneris pasyviai priimtų jam primetamas sąlygas.

2009-2010 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius mėgino gerinti santykius su Maskva. Pasisekė pašalinti dalį susikaupusių nesutarimų, būta teigiamų poslinkių ekonomikos ir kultūros srityse. Bet Rusija pasiryžusi bendrauti tik savo sąlygomis, kurios Lietuvai yra nepriimtinos. 2010 metų pradžios susitikime su D.Grybauskaite Vladimiras Putinas daugiausia dėmesio skyrė energetikai. Jis siūlė drauge statyti naują atominę elektrinę Kaliningrade, nors žinojo, kad Lietuvai prisidėti prie projekto reikštų atsisakyti statyti savo jėgainę.

V.Putinas dar pasiūlė geranoriškai spręsti dujų tiekimo problemas, sudarant sąlygas jų įsigyti palankiomis sąlygomis. Neabejoju, jog tai būtų reikalavę didesnių ilgalaikių įsipareigojimų bendrovei "Gazprom". Prezidentė nenusileido, tvirtai atmetė raginimą prisidėti prie Kaliningrado atominės jėgainės statybų. Pritarimas V.Putino siūlymams būtų padidinęs energetinį priklausomumą ir pažeidžiamumą. Tai per didelė kaina Lietuvai. Ir tai turėtų suprasti "darbiečiai" bei socdemai.

V.Putino sąlygos nebuvo atsitiktinės. Rusija vis priekaištauja Lietuvai dėl V.Putino siūlymų atmetimo, leisdama suprasti, kad santykiai pagerės tik tuo atveju, jei Lietuva pakeis savo nuostatas.

Rusiją dar erzina Lietuvos reikalavimas dėl okupacijos žalos kompensavimo. Lietuva turi teisę reikalauti kompensacijos, nors turi suprasti, jog dabartinėmis sąlygomis joks Rusijos vadovas negali tam pritarti. Rusijos politikas, išdrįsęs padaryti nuolaidų šiuo klausimu, sukeltų milžinišką politinę audrą, būtų apkaltintas išdavyste, turėtų atsisakyti politinės karjeros. Tokio pat likimo sulauktų Lietuvos politikas, kuris vienašališkai ir nuosekliai ragintų palaidoti kompensacijos klausimą. Tad Kremlius žino, jog dabartinėmis aplinkybėmis Lietuva negali atsisakyti žalos kompensavimo, bet sąmoningai sieja gerus ryšius su Lietuvos nuolaidžiavimu, net keliaklupsčiavimu. Tiesa, Lietuvos politikai mažai mini kompensavimo klausimą, išskyrus laikotarpį prieš rinkimus, kai siekiama sutelkti rinkėjus. Toks spekuliavimas per rinkimus gali skatinti Rusiją manyti, kad kompensacija Lietuvai tėra politinis futbolas.

Nenoriu teigti, kad Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu visada buvo nepriekaištinga. 2006-2008 metais Lietuva įsijautė į buldogo vaidmenį, dažnai ir viešai kritikavo Rusiją, nutarė blokuoti Europos Sąjungos (ES) derybas su Rusija dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Lietuva itin smarkiai kritikavo planus tiesti dujotiekį "Nord Stream", stengėsi jam užkirsti kelią, priekaištavo Vokietijai, jog ši pasiryžusi išduoti vertybes, kad gautų vamzdyną. Tokia kovinga retorika pykdė ne tik Rusiją, bet ir ES šalis, kurioms buvo skirtas Lietuvos pamokslavimas. Lietuva nebuvo vienintelė valstybė, kuri taip aistringai reagavo į "Nord Stream" statybą. 2006 metais tuometis Lenkijos gynybos ministras Radoslawas Sikorskis susitarimą dėl šio dujotiekio sulygino su Molotovo-Ribbentropo paktu. "Nord Stream" pastatytas, bet Vokietija neišdavė nei Lenkijos, nei Lietuvos, o pasaulis nesugriuvo.

Vienišės vaidmuo netinka mažai šaliai, neturinčiai savarankiško svorio pasaulyje. Jos balsas bus svaresnis, jei ji suderins savo poziciją su kitomis šalimis, laimės jų pritarimą arba labai atsargiai pasirinks kovos lauką. Šiuo atžvilgiu dabartinė Vyriausybė protingai veikia, nutarusi griežtai įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą, kuris atskiria dujų tiekėjus nuo vamzdynų. ES negali nepaisyti savo direktyvų ar užmerkti akis į konkurenciją ribojančius veiksmus, tad ji palaiko ir turi palaikyti Lietuvą.

Lietuva gražiai sulošė. Europos Komisijai pradėjus tyrimą, ar "Gazprom" nepažeidžia antimonopolinių ES taisyklių, V.Putinas paskelbė dekretą, nurodantį, kad Rusijos strateginės bendrovės ir jų antrinės įmonės negali atlikti tam tikrų veiksmų be išankstinio Rusijos vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo. Savo dekretu ir pykčio proveržiu V.Putinas tik patvirtino tai, kas seniai žinoma, o būtent - kad Rusijos valdžia lemia gamtinių dujų kainas.

Jis klydo, jei manė, kad įbaugins ES. Penktadienį Lietuvoje viešėjęs energetikos eurokomisaras Guentheris Oettingeris pareiškė, kad Rusija žino ES taisykles ir privalo jų laikytis.

Rusija greitai neatleis Lietuvai už mestą iššūkį, už įžeistą didybę. Dėl to nereikia bijoti, juolab kad kaprizinga kaimynė yra sunkiai prognozuojama. Lietuva anksčiau buvo baudžiama vien už nenorą Rusijai nuolaidžiauti, pavyzdžiui, kai esą sugedo dujotiekis "Družba". Be to, Rusija nėra visagalė. Jei ji mėgins nutraukti dujų tiekimą ar taikyti griežtesnes priemones Lietuvai, ES negalės nereaguoti. Galimos sankcijos vers Maskvą susitramdyti.

D.Grybauskaitė taikliai pasakė, kad "su Rytų kaimynu saulės ieškoti sudėtinga, nes nemokamai saulė ten nedalijama". Tai turi suprasti socdemai ir "darbiečiai".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"