TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Su „triusikais“ už gimtąją kalbą!

2014 08 18 6:00

„Jie mokosi pasaulinę literatūrą lenkų kalboje“,- kalbėdamas apie Lietuvos mokyklas, kuriose pagrindinė dėstomoji kalba lenkų, žurnalistams aiškino Švietimo ir mokslo ministras profesorius Dainius Pavalkis.

Tąkart (bene prieš metus) kalbėdamas su spaudos atstovais ponas ministras paskubėjo viešai išpažinti savo begalinę meilę gimtajai kalbai bei pasigirti, jog yra kilęs iš tų pačių kraštų kaip ir dabartinės lietuvių kalbos tėvu tituluojamas Jonas Jablonskis. Supraskit, neišmanėliai, - ponui Pavalkiui gimtoji kalba ne tik „lūposna įdėta“, bet ir įsodinta į pačius kaulų čiulpus. Su visa gramatika ir nosinėmis raidėmis žodžių šaknyse.

Kad taip yra iš tikrųjų, akivaizdžiai liudija ir tas faktas, jog praėjusį šeštadienį savo politiką aiškindamas LRT „Panoramos“ žurnalistams ponas ministras elegantiškai pavartojo žodelytį „kad“ su veiksmažodžio bendratimi. Amžiną atilsį J. Jablonskis atsiduso kape. Žurnalistai padėkojo už interviu. Stropesnieji profesoriaus Pavalkio studentai pasistengė įsiminti pamoką.

Nedrįstu abejoti, jog p. Pavalkis puikus medikas ir atvargęs savo kadenciją ministerijoje jis turės laiko ir progų sugrąžinti sveikatą bei gyvenimo džiaugsmą ne vienam pacientui (liet. - kentėtojui).

Lygiai taip pat esu tikras, kad tokių profesorių, švelniai tariant, nelabai draugaujančių su gimtąja (valstybine) kalba, Lietuvos universitetuose ir kolegijose esti ne vienas ir ne du. Tuo įsitikinti galima bet kuriame Lietuvos paplūdimyje, kur rūpestingos mamos ragina iš vandens išlipusius vaikučius „užsidėti sausus triusikėlius“ ar „tapkytes“.

Nors okupacinė kariuomenė pasitraukė iš Lietuvos daugiau kaip prieš du dešimtmečius, okupantai, įsitvirtinę daugelio mūsų galvose, liko. Ir tai nebūtinai rusiški keiksmažodžiai. Tai žodžiai, idiomos ir sintaksinės struktūros, darančios dažno iš mūsų mąstyseną ir kalbą nelabai suprantamą ir nelabai lietuvišką.

Gal todėl ne visada pavyksta suprasti, ką norėjo pasakyti Seimo narys, ministras ar policijos pareigūnas. Arba pavyksta suprasti, bet... ne taip, kaip reikėjo. Pabandykime kiekvienas sau tyliai prisiminti, kiek sykių iš aukštų ir žemų tribūnų girdėjome: „jūs mane neteisingai supratote“.

Kalbininkai visuomenę gąsdina besirandančiu anglų kalbos baubu. Tautininkai bei jiems prijaučiantieji tvirtina, jog K. Donelaičio ir Maironio kalbą pribaigs dviguba V, bet man kažkodėl atrodo, kad liūdniausia ateitis gimtajai kalbai gresia, kai kovotojai už jos teises ir grynumą į mūšį kyla „užsidėję triusikus“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"