TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sumani specializacija: benamė strategija

2015 11 06 9:00

Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, išskyrusiųjų sumanios specializacijos sritis, ir iš pirmo žvilgsnio viskas einasi sklandžiai. Tačiau matyti, kad vykstantis procesas Lietuvos inovacijų laukui atneš daugiau žalos nei naudos. 

Pastaruoju metu kritikuojamas projektų, kuriems švietimo ir mokslo ministrė nusprendė skirti lėšas, sąrašas. Tačiau sumanios specializacijos statybų projektams skirtos lėšos sudaro tik dalį visų šiai programai skirtų lėšų. Vis dėlto jų skyrimo pobūdis yra didelių problemų simptomas.

Kas yra sumanioji specializacija? Europos Komisija sugalvojo sumaniosios specializacijos instrumentą, siekdama šalis „disciplinuoti“ – kad jos, gaudamos struktūrinių fondų paramą, ją tikslingiau panaudotų inovacijoms, inovatyviam, aukštos pridėtinės vertės verslui kurti, šalies gerovei. Tad šalys, tarp jų ir Lietuva, buvo paprašytos įvardyti tas kelias sritis, kuriose numatytų „specializuotis“.

Išanalizavęs galimybes, perspektyvas ir potencialą, Mokslo, analizės ir stebėsenos centras pasiūlė šešias sumanios specializacijos sritis. Vyriausybė jas visas patvirtino šiais metais. Numatyta, kad šių specializuotų prioritetų įgyvendinimui po lygiai lėšų gaus Ūkio ir Švietimo bei mokslo ministerija. Pastaroji patvirtino ir projektų sąrašą.

Mažiausiai problemiškas buvo sumanios specializacijos prioritetų projektas: jis remtas ištekliais ir galimybėmis. Tačiau kiekvienas žengtas žingsnis vis labiau atitolina nuo specializacijų idėjos. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Dainius Kreivys inicijavo memorandumą, klausdami, kuriuo keliu eisime. Pagrindinį dėmesį jie atkreipė į tai, kad specializacijos viduje „susmulkėja“, randasi daug prioritetų, reiškia, jų nelieka.

Neteisus yra ūkio viceministras Marius Skarupskas, didaktiškai pamokęs opoziciją, kad „ši strategija skirta verslui ir mokslui, o ne politikams“. Strategija, už kurios nėra politinio pasirinkimo ir atsakomybės, tėra popierinė strategija, klaidžiojanti be namų ir „šeimininko“.

Problema glūdi ne tiek parengtame specializacijų projekte, kiek politiniame sprendime. Vyriausybė patvirtino sumanių specializacijų sąrašą, nepriimdama politinio sprendimo. Jis būtų reiškęs vienos ar dviejų iš ekspertų pasiūlytųjų specializacijų pasirinkimą, norą ir atsakomybę jį įgyvendinti. Sumani specializacija praktiškai ir nebuvo patvirtinta kaip strategija. Ji panašesnė į plačiai sklindančią ES reikalaujamą dūmų uždangą.

Švietimo ir mokslo ministrės patvirtintas finansuotinų projektų sąrašas jau ne kartą kritikuotas. Atkreiptas dėmesys, kad didelė dalis projektų neatitinka patvirtintos specializacijų programos.

Esama ir kitų blogybių. Sąrašo projektus galima suskirstyti į tris grupes. Vienais baigiama įgyvendinti ankstesniu periodu neužbaigtas slėnių programas (pavyzdžiui, numatyti kai kurių studijų fakultetų perkėlimai į slėnius), kiti (jų mažiausia) įgyvendina sumanios specializacijos idėją, treti – neturi nieko bendra su slėniais ar sumania specializacija. Pavyzdžiui, „Šiaulių universiteto I rūmų pastato kapitalinis remontas (1 etapas)“ ar LEU valgyklos-bibliotekos įrengimas. Vienu atveju – administracinio pastato remontas, kitu atveju – anksčiau pradėtų remontų užbaigimas.

Tiesa, LEU projektas, regis, jau išbrauktas iš projektų sąrašo. Tačiau lieka nemažai kitų, kurie turi mažai ką bendra su inovacijų galimybių lauko išplėtimu Lietuvoje.

Kai kuriais atvejais skiriamos lėšos universitetams, kuriuose mažėja studentų, fragmentiškai vykdančių mokslinius tyrimus, jie jokiomis sąsajomis nesusiję su slėniais. Tai – universitetai, kurie veikiausiai bus reorganizuoti. Struktūrinių lėšų skyrimas numato būtiną veiklų tęstinumą. Vadinasi, dabar patvirtinti projektai gali tapti kliūtimi tuos universitetus reorganizuoti: kiltų rizika nevykdyti įsipareigojimų ES, tai reikštų, kad investuotas lėšas tektų grąžinti.

Žinoma, galimas toks politinis sprendimas, kuomet didelės lėšos skiriamos regioniniam universitetui, kad ir Šiaulių universitetui, aplink jį formuojant slėnį, į jį pritraukiant mokslininkų grupes iš kitų miestų, verslą ir studentus, sukuriant regiono atsinaujinimo židinį. Tačiau akivaizdu, kad patvirtintieji projektai su tokiu sprendimu nesusiję.

Esama ir kitos blogybės, liečiančios net sumanią specializaciją atitinkančius projektus. Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad finansavimas skiriamas tokiu būdu, jog universitetai elgtųsi atsakingai. Praktiškai tai reiškia, kad ministerija finansuoja tik pusę projekto, o kitai pusei lėšas skiria patys universitetai. Tai vadinama „proporcingo kofinansavimo principu“: 50/50. Kaip sakė ministrė: „Universitetų prisiimama finansinė atsakomybė leis užtikrinti, kad ES mokslui ir inovacijoms skiriamas lėšas investuotume kuo efektyviau“.

Tokio masto bendrojo finansavimo principas būtų suprantamas, jei kalbėtume apie sėkmingai veikiantį verslą. Šiuo atveju kalba – apie valstybinius universitetus.

Dabartinės koalicijos atstovai, ne kartą kritikavę aukštojo mokslo „komercializavimą“, dabar elgiasi būtent taip, tarsi aukštasis mokslas būtų gryna komercija, o universitetai veiktų kaip UAB'ai. Iš anksto užduotas bendrojo finansavimo principas paaiškina, kodėl kai kurie projektai tokie smulkūs: kuo didesnis ir sudėtingesnis projektas, tuo daugiau reikėtų prisidėti universitetui.

Iš kur universitetai ims pinigų patvirtintiems projektams? Galima būtų spėti, kad kai kurie jų padengtų šias išlaidas atsisakydami ir parduodami pastatus miesto centruose, kuomet iš jų į slėnius bus iškelti fakultetai. Tačiau projektai numato, kad bus perkelta tik dalis fakultetų, o kita dalis liks tose pačiose patalpose. Tad ir apie lėšas iš šių pastatų pardavimo kalbos nėra. Be to, universitetai nesugebės greitai išplėtoti komercinės veiklos, kad padengtų kofinansavimo lėšas, nes tokiai sėkmei reikia laiko ir patirties.

Nesunku nuspėti, kad jie eis lengviausiu keliu: projektų poreikį dengs iš studijoms skirtų lėšų, nubraukdami ja nuo dėstytojų atlyginimų, kitų reikmių, taip mažindami studijų kokybę. Na, bet jei projektas nedidelis, tai prie skolos prisidėję keli šimtai tūkstančių visų reikalų nepagadins.

Prisidėti nėra blogas dalykas. Tačiau atsakomybės riba turbūt būtų 10, o ne 50 procentų. Šios sąlygos leidžia manyti, kad projektai nuo pat pradžių atrinkti ne pagal tai, kaip jie įgyvendina sumanią specializaciją, bet pagal tai – ar sutinka prisidėti bendrai finansuoti.

Kitos dvi blogybės yra mažiau pastebėtos. Matant švietimo ir mokslo ministrės patvirtintą projektų sąrašą, kyla klausimas, kaip šie projektai derės su ūkio ministerijos finansuojamais verslo projektais. Lėšos per pusę padalytos abiems ministerijoms.

Sumanios specializacijos įgyvendinimas yra kompleksinis dalykas. Jis gali būti efektyvus, kai visos priemonės dera tarpusavy, susijungia ir papildo: lėšos moksliniams tyrimams ir studijoms – lėšas inovacijoms įmonėse ar inovatyvių įmonių steigimui. Kol kas neteko girdėti, kad abi ministerijos būtų sutarusios, kokiu būdu koordinuoti veiklas. Spėtina, kad ūkio ministerijos specializacijai skirtos lėšos panašiai išsklis nedideliems projektams, nebus sutelktos su Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis ir duos labai menką efektą.

Kalbant apie „statybas“, užmirštamos didelės ir pagrindinės lėšos, kurios numatytos gebėjimams, studentų rengimui, tyrimo grupių būrimui, inovacijų projektams, vadinamasis „softas“. Būtent šios lėšos yra pagrindinė galimybė „įdarbinti“ slėnius, paversti juos sparčiai besisukančiais inovacijų branduoliais. Nevykęs „statybų“ planavimas palieka nedaug vilčių ir apie šių lėšų panaudojimo efektą. Jei lėšos bus išbarstytos, tai reikš, kad svarstymai ir planavimai, prasidėję 2006 metais ir dar anksčiau, slėnių investicijos, su jomis sietos viltys – viskas tebuvo iliuzijos.

Komentaro autorė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"