TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sunku būti dievu...

2015 12 09 6:00

„Sunku būti dievu“ – taip pavadintas paskutinis talentingo rusų kino režisieriaus Aleksejaus Germano meninis filmas, sukurtas pagal to paties pavadinimo brolių Strugackių romaną. Kai kurių kritikų nuomone, filmas – apie iš humaniškų paskatų besirutuliojantį pasipūtimą, kuriuo suserga ne tik fantastinio, bet ir žemiškojo pasaulio galingieji.

Vadinamiesiems galingiesiems – valdžios ar verslo didiesiems – priekabaus dėmesio negaili ne tik rašytojai, bet ir žiniasklaida. Ir neretai šios dėmesys būna itin nemalonus. Politikų, aukščiausių valstybės pareigūnų vieša kritika ar jų adresu skelbiami komentarai – kas tai? Džiuginantys demokratijos laimėjimai ar perpildyto skrandžio atrūgos?

Kai gyvenimas vieną po kitos pakiša progas pakasyti plunksną į prezidentę ar bent ministrą, sakykite, kam rūpės kokio vieno miesto mero užmojai papildyti miesto biudžetą visos Lietuvos piliečių ir svečių sąskaita?

Taigi kasome ir rašome. Aiškinamės, kodėl prezidentė, apkaltinusi ir pasmerkusi kontrabandininką pašovusį pareigūną be oficialaus tyrimo rezultatų, sulaukė kone visuotinės kritikos, o pareigūną aršiai gynęs vidaus reikalų ministras – tokio pat visuotino palaikymo? Tačiau kai tas pats ministras taip pat aistringai šoko ginti policininkų, pražioplinusių sulaikytą nusikaltėlį kartu su tarnybiniu ginklu, visuomenės (ir komentatorių) nuomonė jau nebebuvo tokia vieningai palaikanti ministrą, nors jis ir vėl gavo pylos nuo prezidentės.

Viena vertus, daugeliui buvo aišku, jog ministras išties yra tiesiogiai atsakingas už netvarką savo ministerijos padaliniuose, juolab kad tas ministras neseniai pats vadovavo policijai ir būtent jis paliko savo pareigų perėmėjui tokią policiją, kad iš jos juokėsi visa Lietuva.

Tačiau kritikos neišvengė ir prezidentė. Kai kam nepatiko komandinė jos kalbėjimo maniera. Kitiems užkliuvo kritikos adresatas: kodėl vėl užsipuolamas gerai viešuosius ryšius įvaldęs ir (todėl?) visuomenės pamėgtas ministras, įžvelgus prezidentės siekį susidoroti su nenuolankiu pareigūnu.

Man prezidentės kalbėjimo maniera nekliudo įsiklausyti į jos žodžius ir įvertinti jos pretenzijų ministrui paskatas. Todėl mažų mažiausiai keista, kad šį kartą prezidentei užkliuvo ne ministro vadovaujamos institucijos pareigūnų nekompetentingumas, o tai, kokiu tonu, kokiais žodžiais ministras „pasišnekėjo“ su Seimo pirmininke.

Piktinasi puodas, kad katilas juodas? Ir kaip dabar reaguoti mums, paprastiems piliečiams, rinkėjams? Juoktis, kad abu, ir puodas, ir katilas, juodi? Rautis plaukus nuo galvos dėl tokio aukštų pareigūnų susmulkėjimo, kai sukeliama audra stiklinėje, bet be dėmesio paliekami kur kas rimtesni klausimai?

Prezidentės oponentai vykusiai nukreipė visuomenės dėmesį nuo kai kurių pagrįstų jos pastabų policijai ir sutelkė jį į prastą policijos ir kitų statutinių tarnybų finansavimą. Atseit policija blogai ginkluota, todėl jos žinioje – tik pasenusio modelio Kalašnikovo automatai. O ką – jei be priežiūros būtų paliktas koks nors naujausio modelio ginklas, nusikaltėlis būtų bijojęs jį pagriebti?

Finansinis ne tik policijos, bet ir kitų statutinių pareigūnų, tyrėjų aprūpinimas – pastaruoju metu labiausiai svarstoma tema. Bet finansų stoka nepaaiškina, juolab nepateisina pareigūnų (kai kurių pareigūnų) neatsakingo požiūrio į savo darbą.

Kita vertus, kas jau kas, o įstatymų leidėjai seimūnai bei įstatymų veikimą reguliuojantys Konstitucinio Teismo teisėjai lėšų stoka skųstis negali. Bet ar nuo to sumažėjo chaosas mūsų teisinėje sistemoje? Kaip ir prieš dešimtį metų, taip ir dabar toks įspūdis, kad mūsų Temidei labiau rūpi nenuskriausti įstatymų pažeidėjų, nei apginti nukentėjusiuosius. Tai įrodo ir nenoras imtis tam tikrų suvaržymų jaunikliams vairuotojams, vis dažniau nesuvaldantiems galingų automobilių ir sėjantiems pražūtį keliuose.

Kiek dar žmonių turi žūti, kad patirties stokojantiems vairuotojams būtų apribota teisė vairuoti BMW markės automobilius? Ko trūksta? Lėšų? O gal atsakingumo visuomenei? Kai panašių klausimų susikaupia daugiau, gal ir prezidentė ima prarasti ne tik kantrybę, bet ir tikėjimą, kad mes – protingų, atsakingų piliečių visuomenė. Gal dėl to ir žemiškojo „dievo“ irzlumas, ir „galvų kapojimas“?

Sunku būti dievu. Ypač mažąja raide. Nes tokiam ypač sunku atskirti, kur – tik netikintys, o kur jau – tiesiog netikėliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"