TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Suprasti Rusijos prezidentą

2016 04 08 6:00

Prieš gerą savaitę rašiau, kaip jau kelerius metus pasaulis bando suprasti Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus. Kadangi kalbėti apie šiuos bandymus galima be galo, norisi pratęsti veiksmų logikos paieškas, nes nutiko naujas įvykis – Armėnijos ir Azerbaidžano karinis konfliktas dėl Kalnų Karabacho.

Čia analitikai vėl įžvelgia V. Putino ranką, padėjusią šiam lėtai rusenusiam konfliktui įsiplieksti. Logika ta pati – Rusijai reikia karinių konfliktų, kad ji galėtų atlikti taikdarės vaidmenį. Juk dabar jau ir vaikams aišku – kas gi būtų klausęs Rusijos nuomonės dėl Sirijos, jei ji nebūtų ten pradėjusi masinių bombardavimų!

Taip ryškėja toks paaiškinimas – avantiūrą Ukrainoje lėmė kelios priežastys, tarp kurių kaip svarbiausia nurodomas siekis nukreipti paprastų rusų dėmesį nuo jau tada pradėjusios silpti ekonomikos. Kaip kita priežastis įvardijamas noras neleisti Ukrainai ištrūkti iš Rusijos interesų zonos, tačiau tai ši šalis darė ir nekariaudama visą laikotarpį po Sovietų Sąjungos žlugimo. Posovietinei Ukrainai didžioji kaimynė turėjo didelę įtaką. Vadinasi, karu siekta ko kita – įtikinti rusus, kad jų šalį puola amerikiečiai, ir sutelkti juos aplink šaunų nacionalinį lyderį.

Tačiau sklandi Krymo aneksija ir nelabai sėkmingas karas Donbase sukėlė ir nepageidaujamų, gal net nenumatytų pasekmių. Rusija už šiuos veiksmus buvo nubausta. Reikia pripažinti, kad Vakarų sankcijas Kremliaus propagandininkai puikiai panaudojo savo tikslams kaip įrodymą paprastiems rusams, kad Amerika ir Europa nori pakenkti didybę atgaunančiai Rusijai. Vis dėlto būta ir neigiamo aspekto – V. Putinas buvo izoliuotas, jam neužteko, kad Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas derasi su juo dėl padėties Donbase. Jis nuoširdžiai mano, kad Rusija turi susigrąžinti didvalstybės statusą, kokį turėjo sovietinė imperija, todėl derėtis tik dėl Ukrainos jam buvo per menka.

Jei tavęs nekviečia prie stalo, daryk taip, kad būtum pakviestas. Avantiūra Sirijoje – puikus tokių pastangų pavyzdys. Pasmerkimas už veiksmus Ukrainoje tarsi išgaravo, ir dabar Rusija yra lygiavertė partnerė sprendžiant Sirijos likimą. Tačiau Sirija V. Putinui greitai gali tapti nebeįdomi, nes sukelti didelį karą ir ką nors laimėti Rusija nelabai pajėgi, o nedideli mūšiai su Basharo al-Assado oponentų pajėgomis neduoda reikiamo efekto.

Reikalas tas, kad Rusijos ekonomikai krintant į duobę, bene vienintelis V. Putino valdžios legitimumo šaltinis – jo televizinis įvaizdis. Prie televizorių sėdintys rusai turi kas vakarą matyti savo prezidentą kaip reikšmingą pasaulio politinį veikėją, nes kuo reikšmingesnis šalies vadovas, tuo reikšmingesnė atrodo ir pati šalis.

Galėtume piktdžiugiškai konstatuoti, kad V. Putinas tapo savo įvaizdžio įkaitu, nes jam reikia nuolat save rodyti kaip tvirtą lyderį. Tačiau tokia situacija mums neturėtų kelti jokio džiaugsmo, nes ji reiškia, kad šiam įvaizdžio įkaitui reikės vis naujų savo „kietumo“ įrodymų. Todėl vargu ar galime būti tikri, kad Baltijos šalys niekada nebus panaudotos kaip toks įrodymas.

Be valdžios legitimumo problemos, yra ir kita problema. Nemažai analitikų teigia, kad V. Putinas – nevisavertiškumo komplekso kamuojama asmenybė. Šis tvirtinimas grindžiamas tuo, kad jis yra kilęs iš žemiausių socialinių sluoksnių ir kad prezidento poste atsidūrė atsitiktinai. Esą Boriso Jelcino aplinkos žmonės matė V. Putiną kaip paklusnų ir pilką vykdytoją, kuriuo bus galima manipuliuoti. Įvyko priešingai – potencialus manipuliavimo objektas pats tapo manipuliuotoju.

Asmenybės problemas tarsi ir liudija V. Putino vėlavimas į tarpvalstybinius susitikimus. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartą laukė jo keturias valandas, popiežius Pranciškus – daugiau kaip valandą. Toks vėlavimas nėra tik auklėjimo ypatumas. Tai – sąmoningas tyčiojimasis iš laukiančių žmonių, kuris greičiausiai yra paties V. Putino nevisavertiškumo keista kompensacija. Todėl Rusijoje jau nieko nestebina gandai, kad iškviesti į prezidento rezidenciją ministrai valandų valandas laukia priimamajame, o tuo metu valstybės vadovas ramiausiai plaukioja baseine...

V. Putino asmenybę veikiančių kompleksų problema tampa dar aštresnė dėl to, kad Rusijoje šiuo metu iš esmės neveikia kitos valstybės institucijos – nėra nei tikro parlamento, nei tikros vyriausybės, nei tikrų teismų. Visa valdžia yra sutelkta vieno žmogaus – prezidento ir, žinoma, jį supančių žmonių rankose. Sovietinėje imperijoje po Stalino mirties elitas tokių dalykų netoleravo. Veikė kolektyvinė institucija – Komunistų partijos Centro komiteto politinis biuras, su kuriuo partijos generalinis sekretorius turėjo skaitytis.

Tiesa, rusų analitikai vartoja sąvoką „kolektyvinis Putinas“, nusakydami ja Rusijos prezidentą supančius žmones, tačiau prisipažįsta nežinantys, kaip tas „kolektyvinis Putinas“ priima sprendimus. Analitikai net nežino, kokios informacijos gauna pats V. Putinas. Jei prezidentas žiūri Kremliaus televizijų kanalus ir skaito saugumiečių parengtas suvestines, galima tik spėti, kokį pasaulio vaizdą jis mato. Ne be reikalo analitikai kalba apie informacinį vakuumą, kuris jau ima supti Rusijos vadovą.

Tačiau vienas dalykas yra aiškus – dėl aptartų priežasčių V. Putinui reikalingi nuolatiniai, nedideli ir jam nepavojingi karai, dėl kurių nutraukimo su juo tartųsi svarbiausių pasaulio valstybių lyderiai, o tas derybas rodytų visi Rusijos televizijos kanalai. Tik čia turime nepamiršti, kad derėtis dėl taikos su V. Putinu yra tas pat, kas derėtis dėl gaisro gesinimo su žmogumi, kuris tą gaisrą ir sukėlė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"