TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Surūdijusi meilė

2015 08 28 6:00

Ant tiltų virbų – spynos spynelės. Pavienės ir kekėmis, krūvomis. Asta + Saulius. Renata ir Deividas. Liubov navsegda. Prikabinėjo jaunavedžiai, tikėdami, kad jos užtikrins santuokos tvirtybę.

Metalinės spynos drėgnu oru turi savybę greitai rūdyti. Į kai kurias meilės ir ištikimybės reiškėjas baisu ir pažvelgti. Štai kodėl Lietuvoje tiek skyrybų. Surūdijo simboliai – subyrėjo santuokos. Tokia būtų logika.

Tačiau tiltai yra viešos vietos, čia pageidautina tvarka ir estetika.

Dar tada, kai spynų mada Lietuvos nebuvo pasiekusi, garsusis Florencijos Senasis tiltas buvo taip apkarstytas jomis, kad savivaldybė neapsikentusi priėmė sprendimą, atsiuntė darbininkus ir šie visas lyg šiukšlių kalnai atrodžiusias spynas nupjaustė.

Nuo Žaliojo tilto Vilniuje neseniai nukeltos milžiniškos surūdijusios sovietinės „spynos“. Mažesnių rūdijančių objektų liko. Jų liesti irgi nelabai norima: kas gi norės brautis į „asmeninį gyvenimą“, net likimo sritį? Turbūt ir tokių minčių ateina viešosios tvarkos ir estetikos palaikytojams.

Tačiau reikia ir brautis, ir kištis. Vieni šiukšlina – turėdami geriausių ketinimų ir įsivaizdavimų, kitiems tenka kuopti. Čia kiek paprasčiau ir pigiau nei nuo sienų šalinti grafičius.

*

Komunalininkai sukasi, jų darbas sunkus (ir neprestižiniu laikomas). Ekologinė sąmonė vis labiau bunda: rūšiavimo skatinimas, vartojimo mažinimas, šiukšlių rinkimo talkos ir akcijos. Popiežius labai laiku prabilo apie ekologiją. Bet atliekų aplink mus vis daugiau. Daugiau nuorūkų, išmestų pro langą. Daugiau agresyvių benamių suniokotų spalvotųjų konteinerių. Daugiau stambiagabaričių atliekų, baldų ir jų dalių, buitinės technikos, užsistovėjusios butuose dėl (sovietmečio?) įpročių nieko neišmesti, bet pagaliau išmestos tiesiai į kiemą. Daugiau tuščių bambalių Neryje ir stiklo šukių paneriais.

Tačiau šunų kakučių Vilniuje lyg ir mažiau. Nes pasilenkti ir į maišelį įsidėti savo numylėtinių atliekas – jau nebe stebuklas, nebe keistuolių pramoga.

Tai gal kaip nors laikas išgydys ir prisišiukšlinimo sindromą?

*

O mielų Žirmūnų kiemuose, atėjus vakarui, kai visiems būtų metas ilsėtis po darbų, liejasi mentalinės šiukšlės ir sovietligės sindromai: su siemečkom ir vodočkapiesnios, pliaskos, paplojimai, matai perematai, penkiasdešimt metų mums bruktas gyvenimo būdas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"