TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Susidėvėjimo dienos

2006 08 14 0:00

Keturios dienos, stengiantis pagauti vasarą "už uodegos", išspausti iš jos paskutinius syvus.

Prekybininkai trina rankas - dar vienas pelno šokis. Policininkai imasi už galvų, o gydytojai ruošiasi detoksikuoti prisišventusiuosius. Panašus scenarijus kartojasi jau trečią kartą šią vasarą ir daugumai jo dalyvių - jokio skirtumo, kas davė akstiną dvigubai prasiplėtusiam savaitgaliui - Joninės, Valstybės diena ar Žolinė (Marijos dangun ėmimo šventė).

Pastaroji daugumai lietuvaičių - apskritai nežinoma žemė. "Akropolis" mūsuose kur kas populiaresnis nei Pivašiūnų atlaidai. Paradoksalu, bet būtent sovietmečiu galima buvo sakyti, kad katalikybė yra svarbi tautos rišamoji medžiaga. Na, o šiandien mus vienija alus ir kalbos apie pergales netrukus prasidėsiančiame krepšinio čempionate.

Nesibaiminkite, nevarginsiu moralizavimu apie tai, jog dera švęsti Marijos dangun ėmimo slėpinį. Beprasmiška ir žemdirbiams priminti nepamiršti Viešpačiui padėkoti už šių metų derlių - nors ir sausros sumažintą. Lietuvos žemdirbiai, regis, jau seniai daugiau pasitiki valdžios, o ne Kūrėjo malone. Deklaracijomis situacijos nepakeisi.

Tačiau puikiai žinau, kad trečiadienį į darbo vietas grįš daugybė nuo laisvadienių pavargusių lietuvių. Dauguma jaus nepasitenkinimą, jog alus, šventiniai šėliojimai, ekstremalūs pokyčiai ar stumdymasis pergrūstame kurorte tik trumpam suteikia džiaugsmo, apmalšina troškulį, kuris vėliau tik didėja. Laisvadienių visada atrodo per mažai, o dauguma grįžtame po jų ne praturtėję, bet susidėvėję. Jei dar sugebame po šventinio šėlsmo mąstyti, spėju, ne vieną aplanko nerimastinga mintis - ar tai ir yra gyvenimo pilnatvė, ar tik tiek galiu tikėtis.

Naujajame Testamente užrašyti Jėzaus žodžiai: aš esu gyvasis šaltinis, kas gers iš manęs niekada nebetrokš. Deja, šiandien mieliau tikime ne Biblijos ištarmėmis, bet alaus daryklų reklaminiais šūkiais. Gal todėl ir Jėzų cituoti laikraščio komentare kažkaip nedrąsu. Nors, neabejoju, tikrumo bei to, kas išlieka kasdienybės virsmuose, ilgesys gyvas daugumos širdyse.

Vartotojiškoje visuomenėje toks ilgesys nėra patogus. Todėl ir slepiamės nuo jo pirkdami visa, kas papuola po ranka, dirbdami iki išnaktų, svaigindamiesi prekybininkų sukurta poilsio industrija. Nesibaigiančiame vartojimo maratone Žolinės - viena iš galimybių sustoti ir susimąstyti apie dovanas, kurias gauname ir kurių nemokame įvertinti, apie tai, kuo skiriamės nuo vienmečių žolynų, kurie taip greitai sudžiūva. Tai proga susimąstyti apie tai, kas praeina tarsi vasara, ir tai, ko negali įveikti jokios gyvenimo audros.

Populiaru sakyti, jog geroms mergaitėms - dangus, o blogoms - viskas. Tačiau šis "viskas" akimirksniu išgaruoja ir liekame šliaužioti atgrasiame padarinių purve. Beje, dažniausiai keikdami ne savo pasirinkimą, bet nepasiekiamu atrodantį dangų.

Keturios dienos, stengiantis sugauti vasarą "už uodegos". Tik nuo mūsų priklauso, ar jos taps harmoningu akordu kontrastingoje šios vasaros melodijoje, ar dar vienu desperatišku bandymu apsimesti, kad mums tereikia duonos ir žaidimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"