TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Susimąstykime. Iš kur šeimos šventė ir Šeimos metai

2013 12 28 6:00

Katalikų, ortodoksų, liuteronų, reformatų ir dar kelių krikščioniškų konfesijų vadovai pirmą kartą Lietuvos istorijoje (!) pagarsino bendrą memorandumą. Kokia mintimi? Ogi šiuos liturginius (apeiginius) metus, pradedamus ketvirtu sekmadieniu prieš Kalėdas ir pasibaigiančius po 12 mėnesių, paskelbti Šeimos metais.

Daugelyje bažnyčių jau nuo seno pirmą sekmadienį po Kalėdų esti pagerbiama Šventoji Šeima: Jėzus, jo motutė šventoji Marija ir globėjas šventasis Juozapas. Asketiškasis popiežius Paulius VI, 1964 metais lankydamasis Nazarete, kur prabėgo Jėzaus vaikystė ir jaunystė, atkreipė dėmesį į šią šventę bei jos „keletą trumpų pamokėlių“: tylos, darnos ir darbo.

„Tegu mumyse vėl atgimsta pagarba tylai, kuri yra nuostabi ir būtina sielos būsena, nes šiuolaikinis triukšmingas gyvenimas mus vargina visokiausiais garsais, triukšmais ir šauksmais. O Nazareto tyla, išmokyk mus susikaupti geroms mintims, susitelkti į dvasios gelmes, išgirsti slaptuosius Dievo sprendimus bei tikrųjų mokytojų žodžius...

Tegu Nazaretas mums liudija, kas yra šeima, jos meilės bendrystė, jos santūrus ir skaidrus grožis, jos šventa ir nepaliečiama savybė; tegu rodo, koks malonus yra šeimoje gaunamas mokymas, kurio niekas negali atstoti; tepamoko, kokia jos prigimtinė priedermė visuomenės gyvenime...

Čia vėl norėtume įsisąmoninti, kaip kilnu yra dirbti; įsiminti, kad darbas negali būti savitikslis, nes jį tobulą ir kilnų daro ne tik jo ekonominė nauda, bet ir jo prasmė, kreipianti į nuostabų tikslą; ir galų gale čia mes ypač norėtume pasveikinti viso pasaulio darbininkus ir jiems parodyti didį pavyzdį, jų dieviškąjį brolį, visų jų teisiųjų darbų pranašą, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.“

Kas šiandien kelia ypatingą Lietuvos dvasinių vadovų susirūpinimą?

Tai netikėtas buvusio kadaise sveikintino feministinio judėjimo išsigimimas, pasinešęs sugriauti ir šeimas, ir vyrų bei moterų savitumą. Negana vyrų ir moterų teisių sulyginimo, dar reikia iš viso panaikinti žmonių lytis. Kažkokie vėjai atpučia ir į Lietuvą užmojus nuo pat kūdikystės auginti nežinia į ką panašius žmogiškus asmenis. Berniukus pasodinti prie lėlių, mergaites pratinti žaisti futbolą ir t. t. Kokie laukiami vaisiai? Kad ilgai neaptarinėtume, atsakykime liaudiškai: priauginti pasaulyje ir Lietuvoje, atsiprašau, minias bobvyrių ir vyrbobių.

Lig šiol niekas nepasakė, kam to reikia.

Daug amžių siekėme išugdyti kuo daugiau tvirtų ir spalvingų asmenybių, tokių, apie kurias sakoma: tai tikras, patikimas vyras, tai tikra, žavi ir tauri moteris.

Siūloma klastoti asmens dokumentus. Nebereikia metrikose tėvo nei motinos, turėsime numerius: parent 1, parent 2, nors galų gale nežinia, ar bent vienas iš dviejų numerių iš tikro mane, tave, mūsų vaikus gimdė...

Neabejotina, kad nuosekliai netrukus reikės perrašyti tūkstantmetį kultūrinį palikimą. Turėsime moterišką Radamesą ir berniokišką Aidą, bobišką Faustą ir pajodžargą Margaritą... Turbūt ir Tėvynę turėsime vadinti ne Motina, o Parent Two? Šalin visokią jaunuolio ir vyro meilės moteriai ar mergaitei lyriką, ir atvirkščiai. Šalin meilę, tegyvuoja seksas ir įvairiausios jo atmainos!

Girdime apie kai kurių vyrų ir moterų erotinį potraukį prie savosios lyties, deja, žinome ir statistikos duomenis, kokia gausi šių porų neištikimybė ir koks nepatvarumas. Neskelbsiu čia nepakantos tokiems mėginimams, nes galų gale tenka juos užjausti, bet tikrai nėra prasmės tokių santykių kaip siektino sprendimo propaguoti jaunajai kartai, kurios dalies seksualinė orientacija dar nesubrendusi.

Mūsų viešojoje erdvėje pasklido subruzdimas, pradėjus Seime svarstyti Negimusios gyvybės apsaugos įstatymo užuomazgas. Pasklido širdį veriantys šauksmai: vaje, vaje, tik nepriimkite įstatymų, kurie suvaržytų, hm, didžiausią moters laimėjimą: teisę sunaikinti joje užsimezgusią gyvybę!

Ar abortas iš tiesų yra laimėjimas, ar tragedija?

Prieš keliolika metų Ispanijoje senjoro Zapatero vadovaujami socialistai, žadėdami ekonominę gerovę, laimėjo rinkimus, o atėję į valdžią prigamino krūvą įstatymų bei potvarkių, kokių galbūt nė jų rinkimų programose nebuvo ir kuriems tauta jų neįgaliojo. Tai visokiausios santuokos formos, abortų laisvė (pernai neleista gimti 120 tūkst. ispaniukų ir ispaniukių) ir kitos „pažangybės“.

Deja, nei ekonominės gerovės, nei susižavėjimo „laisvėmis“. Gruodžio 11 dieną dabartinė Madrido vyriausybė pritarė visiškai kitokioms įstatymo projekto nuostatoms: abortas bus leidžiamas tik esant pavojui moters sveikatai ar gyvybei (reikalinga dviejų gydytojų opinija) arba jei nėštumas yra prievartos vaisius (turi būti buvę pranešta policijai apie moters laisvės ar jos seksualinio integralumo pažeidimą). Moteris bent per savaitę bus papildomai konsultuojama dėl motinystės perspektyvų, o medicinos darbuotojai negalės būti verčiami daryti abortą, jeigu sąžinė jiems to neleidžia.

Blaivi nuovoka galėtų mums patarti: ne draudimai svarbu, o pozityvi veikla, kurią galėtume vadinti aborto prevencija: įvairi visuomenės ir valstybės pagalba besilaukiančioms motinoms. Reikia kurti atmosferą, palankią šeimai ir gyvybei!

O mes patys už tėvelį ir motinėlę ar už numerius?

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"