TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Susimąstykime: kas tie mokslininkai žvaigždininkai?

2014 01 04 6:00

Tarp Kristaus gimimo ir Rytų šalies išminčių apsilankymo švenčių (gruodžio 25 – sausio 6 d.) esančios 13 dienų tradiciškai vadinamos tarpušvenčiu. Jos dar neseniai buvo visuotinės žemdirbių atostogos, kada nei vyrai pančių nevydavo, nei moterys linų neverpdavo. 

Kaimo samdiniai grįždavo pas tėvus švęsti Kalėdų ir Naujųjų metų, ir naujas jų samdymo metas prasidėdavo po Trijų Karalių. Todėl sakyta: „Kalėdos – gaspadoriams bėdos“, nes reikia atsiskaityti su baigiančiais metų tarnybą samdiniais ir derėtis su naujais arba su tais pačiais, galbūt naujomis sąlygomis.

Daugelyje krikščioniškų tautų kalendorinės šventės yra apaugusios papročiais, ankstesniais už krikščionybės įvedimą. Kartais tie papročiai yra įgavę ir naują, krikščionišką turinį, kitais kartais jų turinio ryšys su krikščionybe sunkiai pastebimas. Lietuvių Joninės – Rasos šventė, latvių Lygo yra susijusios su vasaros pradžia, bet ne su Jono Krikštytojo gimimu, nors švenčiamos jo minėjimo dieną, birželio 24-ąją. Senųjų lietuviškų tradicijų gerbėjų pastangomis ši diena pripažinta poilsio diena, bet tradiciniai Joninių laužai mažai paplitę. Sako, ir Latvijoje tai esanti alaus gausaus gėrimo diena.

Kokia yra senoji sausio 6-osios prasmė? Ogi sausio 6-oji pažymi pirmą pastebimą dienos pailgėjimą. Sakoma, sausio 6-ąją saulė jau būna pakilusi „per gaidžio žingsnį“, t. y. Šienpjovių žvaigždynas dangaus skliaute nuo žemiausiojo taško, kuriame buvo gruodžio 22–24 dienomis, esti pakilęs tiek, kiek gaidys gali iššokti...

Religinę šios šventės prasmę – visų žmonijos tautų pašaukimą gyventi su Jėzumi Kristumi ir jo Evangelija – atskleidžia tą dieną šv. Mišiose skaitomi Šventojo Rašto tekstai. „Tautos keliaus prie tavo, Siono kalne (Jeruzalėje), šviesos“ (Izaijo pranašystė 60,3); „Viešpatie, Tave garbins visos žemės tautos“ (71/72 psalmė) ir Evangelijos pagal Matą (2,1 – 12) pasakojimas apie žvaigždės iš Rytų šalies atvestus išminčius, kurie ieškojo gimusio nepaprasto žydų karaliaus ir rado jį ne sostinėje Jeruzalėje, o kukliame Betliejaus miestelyje. Tam kūdikiui Jėzui išminčiai davė simbolinių dovanų: aukso - kaip valdovui, smilkalų - kaip dieviškam asmeniui ir miros - kaip mirtingam žmogui.

Gruodžio pabaigoje – sausio pradžioje apstu religinių švenčių, kurių tik dalis įvairiose valstybėse pripažįstamos poilsio dienomis. Dėl šios sankirtos pastaraisiais dešimtmečiais Apaštalų Sostas pasiūlė Vyskupų konferencijoms kai kurių religinių švenčių minėjimą bažnyčiose perkelti į artimą sekmadienį. Šitaip ir Lietuvoje išsiskyrė liaudies tradicijos ir Trijų Karalių šventė. Įvairūs persirengėliai (su kalėdinėmis giesmėmis ir žaidimo elementais) vaikšto sausio 6 dieną, nors tai būtų šiokiadienis ir bažnytinės apeigos vyktų kitą dieną.

Esame krikščioniškos kultūros šalis, tad mums dera žinoti krikščioniškų švenčių prasmę. Ją tiksliausiai nusako liturgija, ypač šv. Mišiose skaitomi evangelijų tekstai. Taip Evangelija pagal Matą, 2-ojo skyriaus pradžia, pasakoja apie išminčių iš Rytų šalies – giesmės žodžiais tariant, mokslininkų žvaigždininkų – atvykimą į Judėją pagerbti gimusio Žydų Karaliaus. Mat jie buvo pastebėję itin ryškią naują žvaigždę, kuri pagal paplitusią ir jų šalyje pranašystę skelbianti nepaprasto karaliaus gimimą Žydų žemėje. Išsigandęs pavojaus savo dinastijai karalius Erodas įsakęs Betliejuje ir apylinkėje išžudyti visus berniukus iki dvejų metų. Gelbėdami vaikelį Jėzų, Juozapas ir Marija su juo turėjo bėgti į Egiptą ir grįžo tik Erodui mirus. Apie Jėzaus gimimą ir kūdikystę plačiai rašęs evangelistas Lukas mini tik jo paaukojimą Jeruzalės šventykloje praėjus 40 dienų po gimimo, bet nemini kūdikių žudymo ir Egipto. Nors nei Lukas, nei jokie kiti šaltiniai išminčių apsilankymo, bėgimo į Egiptą ir kt. nemini, bet yra duomenų, kurie patvirtina atskirus šios istorijos elementus.

Rytų šalyse, ypač Persijoje, tikrai buvo išsilavinusių „žvaigždininkų“. Tikrai apie 7-6 metus prieš mūsų erą (o vėliausiais tyrinėjimais apskaičiuoti tikrieji Kristaus gimimo metai ir yra 6 prieš mūsų erą) dusyk pasikartojo planetų Saturno ir Jupiterio orbitų „konjunkcija“ Žuvų ženkle, kuri iš Žemės žiūrint atrodė kaip ypač šviesi žvaigždė (tai nustatė jau Johanas Kepleris XVII amžiuje).

Garsusis statybininkas Erodas Didysis tikrai buvo pagarsėjęs nepaprastu žiaurumu: įsakęs nugalabyti kelias dešimtis hasmonėjų partijos veikėjų ir nužudyti tikrus du savo sūnus, įtaręs juos kėslais užgrobti valdžią, net savo paties rankomis pasmaugęs mylimiausiąją iš kelių savo žmonų Marijamną... Kelios dešimtys vargo žmonių vaikučių gyvybių puikiai tinka kraugerio istorijai. Beje, kitados buvusi vergijos šalis Egiptas vėliau per daugelį amžių buvo įprasta priebėga žmonėms, kuriems pasidarydavo karšta Palestinoje.

Kardinolas Jozefas Ratzingeris (popiežius Benediktas XVI) savo knygoje apie Jėzaus kūdikystę smulkiai nagrinėja visus Evangelijos pagal Matą duomenis šia tema. Palyginęs juos su atitinkamais Senojo Testamento teiginiais, knygoje „Jėzus iš Nazareto. Pasakojimai apie vaikystę“ (liet. vert. 2012, p. 86) jis daro išvadą: „Tokioje situacijoje dėmesio verta rūpestingai apgalvota Klauso Bergerio pozicija, išdėstyta 2011 metais pasirodžiusiuose viso Naujojo Testamento komentaruose: "Net ir vieno liudijimo atveju... kol nebus įrodyta priešingai, laikytina, kad evangelistai nori savo skaitytojus ne apgaudinėti, bet papasakoti jiems istorinius įvykius... Šio pasakojimo istoriškumo neigimas remiantis vien įtarimu pranoksta bet kurią įsivaizduojamą istorikų kompetenciją“ (K.Berger, p. 20)“.

Valio išminčiams žvaigždininkams!

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"