TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Susimąstykime. Nakties tyloje gimė Kūdikėlis

2013 12 25 0:00

„Lietuvos žinios“ sumanė savo skaitytojams, krikščioniškąja kultūra pažymėto krašto žmonėms, šventadieniais pateikti minčių susimąstymui. Savaitės triūso nuvargintam žmogui dera šventadienį ne tik pakeisti kasdienius užsiėmimus, bet ir pamąstyti apie savo gyvenimo kelią, siekimus, laimėjimus ir nuostolius, savo triūso paskirtį ir prasmę. Tam gražiai pasitarnauja sekmadieniai ir kitos šventos dienos, ypač tradicinės krikščioniškosios šventės, iš kurių ryškiausia, nuotaikingiausia, meiliausia šeimoms ir pavieniams yra Kalėdos.

Nė vienai kitai šventei nepradedame taip iš anksto ruoštis (dar prekybininkai skuba pasinaudoti bekylančiu mūsų dosnumu), nė per vieną kitą šventę taip nesistengiame su artimaisiais pabūti ir juos kuo nors apdovanoti, kaip per žmonijos mokytojo ir gelbėtojo Jėzaus Kristaus Gimimo šventę.

Naujajai LŽ skilčiai autoriumi šiuo tarpu pakviestas vienas iš Lietuvos kunigijos veteranų, tad gal bus jam leistina pradėti nuo prisiminimų.

Prieš keletą metų man aštriai įsirėžė vyraujančios skirtingos nuotaikos Kalėdų naktį ir Naujųjų Metų naktį mūsų Vilniaus gatvėse ir aikštėse. Kitokie garsai sklinda, kitaip oras kvepia, kitaip suaugusiųjų ir juo labiau vaikų veidai švyti šias dvi netolimas naktis. Kalėdų naktį – giedri veidai, šypsenos, jaukus čiauškėjimas. N.Metų naktį – triukšmas, šaudymas, riksmai, daug sudribusių žmogystų. Ar ne todėl, kad skirtinga šių dviejų švenčių kilmė ir paskirtis? Kalėdas mums padovanojo dangus, o N.Metus patys savo praktiniam patogumui apskaičiavome ir nustatėme.

Operos „Žizel“ autorius Adolphe‘as Adamas yra parašęs nemažai religinės tematikos kūrinių, o tarp jų ir neužmirštamą (kas bent kartą girdėjo) kalėdinį himną „Nakties tyloje gimė Kūdikėlis“. Kai buvau keletui metų patekęs į Romą, vienoje iš didžiųjų bažnyčių Advento ir Kalėdų muzikos ciklas nuo gruodžio vidurio iki Trijų Karalių (sausio 6-osios) kasmet būdavo baigiamas šiuo jungtinio choro giedamu kūriniu. Ir Vilniuje pernai gruodžio 28 dieną Valstybinėje filharmonijoje ansamblis „Musica humana“ su solistais tą kūrinį atliko.

Jei leistina tęsti asmeninius įspūdžius, tai net Romoje labiausiai jaudino prisiminimai, kaip 1946-1948 metais jį Marijampolėje giedodavo anuomet valdžios dar neužsmaugtas moksleivių bažnytinis choras, vadovaujamas Aloyzo Čižo. Kaip galingai iš jaunų krūtinių skambėdavo šauksmas Lietuvai, Maskvai, iš baisaus karo griuvėsių kylančiai Europai ir visam pasauliui:

Tautos, pakilkit, pasauli, žvelk į dangų

ir garbę Jam duokit, užgimusiam šiąnakt.

Katalikiškoji liturgija šios šventės turinį bei svorį paskelbia dviem skaitiniais iš Evangelijos pagal Luką ir trečiu – iš Evangelijos pagal Joną, kurie skaitomi nakties, ryto ir dienos mišiose.

Pirmasis skaitinys pasakoja, kaip Betliejaus laukuose prie savo bandų budintys piemenys išgirdo angelų giesmę: Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms, o kartu pranešimą:

Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai, kad šiandien Dovydo mieste (Betliejuje) jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats, mesijas. Ir štai jums bus ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose...

Tokią žinią išgirstame Kalėdų nakties mišiose – Angelų mišiose, kurias daugelis netiksliai vadina Piemenėlių mišiomis. Šis pastarasis pavadinimas priklauso Kalėdų rytui. Mat, kai angelai pakilo nuo jų į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.

Angelų mišiose gavome žinią, kad mūsų murzinoje žemėje užgimė kūdikis, kuris užaugęs bus pasaulio gelbėtojas. Piemenų mišiose pajuntame, kaip šis dangaus pasiuntinys tikėjimu gimsta žmonių širdyse: turbūt ir daugelio iš mūsų... Kalėdų dienos mišios sugrąžins mus prie pradžių pradžios. Šis Kūdikėlis – iš meilės žmonijai žmogumi tapęs amžinasis Dievo Tėvo Sūnus, jam esme lygus! Filosofines ir teologines gelmes praskleidžia Evangelijos pagal Joną 1-as skyrius:

Pradžioje (amžinybėje) buvo Žodis, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė... Tas Žodis tapo kūnu (žmogumi) ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.

Tokia yra svaigi Kalėdų erdvė: nuo gulinčio ėdžiose kūdikio iki amžinybės ir visatos, ir vėl nužengiant į mūsų žemę.

Sveiki, sulaukę šventų Kalėdų!

Kun. Vaclovas Aliulis, MIC yra teologijos licenciatas, Vilniaus marijonų vienuolyno vyresnysis

Jau nuo artėjančio savaitgalio šventadienio pamokslus skaitykite portale lzinios.lt ir dienraštyje „Lietuvos žinios“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"