TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Susireikšminimas ir saviapgaulė

2009 04 27 0:00

Burbulai ilgainiui sprogsta. Ne tik finansiniai ar nekilnojamojo turto. Praeitą savaitę Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis padarė Lietuvai didelę paslaugą išleisdamas orą iš kito burbulo - Lietuvos diplomatų pasipūtimo ir savęs sureikšminimo.

Klausiamas, ar Lenkija laiko Lietuvą strategine partnere, R.Sikorskis pasakė nemėgstantis piktnaudžiauti skambiais žodžiais, tad labiau linkęs tarpusavio santykius vadinti "pragmatiniu bendradarbiavimu, kai daugeliu klausimu sieja bendri interesai." R.Sikorskis pridūrė, kad dažnai kalbama apie Lenkijos ir JAV strateginę partnerystę, "tačiau visada savęs klausiu, ar Jungtinės Valstijos apie tai žino".

Šalia stovintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas aiškino, kad santykiai iš tiesų strateginiai, nes Lietuvą bei Lenkiją sieja "suvienijanti istorija" ir bendri interesai. Vargu ar šios pastabos įtikino patį ministrą.

R.Sikorskis pasakė paprastą tiesą. Strateginiais partneriais paprastai tampa tik panašaus dydžio ir galios valstybės, arba jeigu mažoji šalis suvaidina ypatingą vaidmenį prisidėdama prie galingesnės valstybės ūkinio ar geopolitinio saugumo. Dar prieš pusantrų metų rašiau, kad nors Lenkija turbūt yra svarbiausia Lietuvos kaimynė, ji nėra ir negali būti Lietuvos strategine partnere.

Lenkija dešimt kartų didesnė už Lietuvą. Mūsų kraštas neturi ko duoti ar pasiūlyti Lenkijai, kas jai būtų gyvybiškai svarbu. Lenkija turi savo interesų, kurių ji neatsisakys, net jei jie ir nesiderina su Lietuvos. Varšuva neteikia pirmenybės nei Baltijos kelio statybai, nei geresniems geležinkelio ryšiams, nes jai yra svarbiau prekyba su Rusija ir Ukraina negu su Lietuva. Elektros tilto statymas irgi nepajudėjo iš mirties taško, nors apie jį kalbama daugiau negu dešimt metų. O norą dalyvauti statant naują branduolinę jėgainę lėmė ne šilti jausmai Lietuvai, bet poreikis gauti elektros ir įgyti tokios jėgainės statymo patirties.

Kas galioja Lietuvai, galioja ir Lenkijai, kuri savo kailiu patyrė, kad kalbos apie strateginę partnerystę tos partnerystės nesukurs. Lenkija yra didelė ir geopolitiškai svarbi šalis, Vašingtonas groja pirmuoju smuiku palaikydamas jų tarpusavio santykius ir ne visada atsižvelgia į Varšuvos norus. Gerindama santykius su Rusija, Amerika gal ir atsisakys planų Lenkijos teritorijoje dislokuoti priešraketinį gynybos skydą, nors Varšuva užsitraukė Rusijos rūstybę, pritardama JAV planams. Tad R.Sikorskis retoriškai klausia, ar JAV žino, kad Lenkija yra jos strateginė partnerė.

Lietuvos pomėgis save sureikšminti labai akivaizdus prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime. Pažymėjęs "išskirtinę strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis," pabrėžęs, kad reikia remti ir drąsinti Ukrainos, Moldovos, Kaukazo šalių ir Baltarusijos tautas, V.Adamkus ragino toliau siekti "įsitvirtinti Europos politikos žemėlapyje kaip tam tikro regiono centrui."

Nors tai ir gražiai skamba, tačiau Lietuva nėra ir niekada netaps regiono centru. Jeigu paklaustume Latvijos, Lenkijos, Estijos, Švedijos, gal ir Baltarusijos gyventojų, kas yra jų "regiono centras", jie pirmiausia teirautųsi, apie kokį regioną kalbama. Tiesiog nėra jokio aiškaus apibrėžto regiono. Neabejoju, kad beveik nė vienam užsieniečiui neateitų į galvą laikyti Lietuvą kokiu nors centru - finansų, prekybos, mokslo ar kultūros, jau nekalbant apie diplomatiją.

Net jei regionas aprėptų tik Baltijos valstybes, Lietuvai nebūtų teikiama pirmenybė. Latvija yra geografinis centras, o daugeliu kitų atžvilgių Estija laikoma regiono etalonu. Tokios Lietuvos pretenzijos dar juokingesnės yra šiuo metu, kai gerokai sumažėjo skrydžių į Vilnių, ir sostinė virto provincijos užkampiu, pasiekiamu tik per Rygą, Varšuvą ir kitų šalių oro uostus.

Lietuva gali ir turi stengtis būti kaip galima įtakingesnė. Tačiau reikia įvertinti savo galimybes ir laimėjimus. Lyderiais ar centru tapsime tik tada, kai kaimynai Lietuvą tokia laikys. Neužtenka sukurti tik savimeilę glostantį vaizdinį, reikia, kad ir kiti kraštai jam pritartų ir manytų, kad jis atitinka tikrovę. Kol tik mes vieni matome savo vadovavimą, tapimą centru bei išskirtines strategines partnerystes, tol tik patys save apgaudinėjame.

Toks pasipūtimas yra nenaudingas, gal net kenksmingas. Jis veikia Lietuvos diplomatus. Vadovas turi lyderiauti, taigi kalbėti kitaip - aštriau, radikaliau nei koks pėstininkas. Įsisuka užburtas retorikos ratas.

Mūsų diplomatų kalbos užsienyje kartais kelia atlaidžią šypseną, o tam tikrais atvejais net pasipiktinimą. Nemanau, kad tyčiojimasis iš tariamo Estijos siekio tapti "auksine provincija" skatina Taliną draugiškiau vertinti Lietuvą arba palaikyti jos diplomatines iniciatyvas. Prisiminkime, kaip iki gyvo kaulo praeitą dešimtmetį įgriso nepaliaujamas Estijos valdžios gyrimasis, nuolatinis kartojimas, kad Estija yra pažangiausias, puikiausias Baltijos kraštas. Supraskite, kiti du yra atsilikėliai. Lietuvos žodžiai turi panašų poveikį. Švedijos, Suomijos, Danijos ir Olandijos pavyzdžiai rodo, kad ir palyginti mažos valstybės gali būti įtakingos, turėti savitą užsienio politiką, dalyvauti priimant svarbius sprendimus. Bet jos neskuba vadintis lyderėmis, vaizduotis tuo, ko nėra, didžiuotis neegzistuojančia svarba.

Tapęs užsienio reikalų ministru V.Ušackas žadėjo padaryti Lietuvos diplomatiją pragmatiškesnę. Kol kas nėra jokių lūžių. Mano žiniomis, kai kurios Europos Sąjungos šalys nemato pokyčių, nors jų ir laukia.

Padėtis galbūt pasikeis, jei Dalia Grybauskaitė taps prezidente. Ji ne kartą yra pareiškusi abejonių dėl Lietuvos užsienio politikos krypties, ypač dėl jos susireikšminimo. Pasak D.Grybauskaitės, "Lietuva iki šiol neatsikratė tam tikrų savimi nepasitikinčios valstybės kompleksų", kurie skatina nepagrįstai aštrią retoriką. Jei naujasis prezidentas santūriai kalbės ir netuščiažodžiaus, jo pavyzdžiu turės sekti ir Lietuvos diplomatai.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"