TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Suskilęs dvidešimtmetis

2010 03 06 0:00

Tarsi lipdomos valstybės žemėlapis teatro spektaklyje... Į kuklų, bet reikšmingą jubiliejų atėjome su krūva sunkiai išsprendžiamų problemų, prieštaravimų, priekaištų.

Pasigirsta ir savikritikos: "padidinti mokesčius buvo klaida", "tenka apgailestauti dėl savo lėtumo ir klaidų", "visuomenė nusivylė demokratija" (Lietuvoje ji išsigimė), "paprasti žmonės niekinami". Vešinti korupcija, pedofilija - visuomenės žaizda ir gėda, pašlijusi teisėtvarka, braškanti Vyriausybė, nesibaigianti sumaištis medicinoje, švietime, nuolat didėjantis daugumos skurdas - tai vis liūdnų spalvų žiedai dvidešimtmečio jubiliejui. Čiulbėjimas iš Briuselio visai neguodžia - tai ne pergalių ir laimėjimų dvidešimtmetis. Tai tik iškovota Laisvė, turėjusi tapti, bet netapusi procesu.

Sunkmetis, o visuomenė esą pasyvi, mokslininkai, meno žmonės tyli. O ką jiems sakyti? Kas dieną daug kartų visais kanalais ir spaudos skiltimis rodoma, sakoma, šaukiama, pykstamasi... Dvidešimt metų atkakliai buvo siekiama tapti tikrais vakariečiais, apsirašinėta angliškomis iškabomis, linksmintasi airiškais helovinais, dainuojama daugiausia angliškai, "kaip visi". Tačiau šalies svečią šalia bendrųjų civilizacijos kokybių visada labiau domins tautoje esantys savitumo bruožai, elgsenos niuansai, gyvenimo būdas, papročiai - savybės, pagal kurias skiriame asmenį, bendruomenę ar net tautą. Kokie mes tampame sau ir kitiems? Savitumo atkakliai siekiama atsikratyti. Tuo metu lietuviškas reklamos dizainas mus net taurintų.

Iš sovietizmo gana netikėtai įkritę į laisvės jūrą kaip tauta pasijutome kiek nejaukiai. Nemažai daliai "duonos valgytojų" gyvenimas "ten" buvo priimtinas, tenkino šiek tiek mąstančio dvikojo poreikius. Pirmą laisvės svaigulį ėmė keisti pa(si)svarstymai - kur link kreipti savo siekius, išsilaisvinusią energiją? Aiškiai nušviesto kelio, vienijančios vizijos tarsi nebuvo, negalėjo vienyti ir paskubomis surašyta Konstitucija, kuri dabar jau atvirai mindoma. Laisvė išlaisvino ir pateisino. Nugalėjo akivaizdus ir vis įžūlėjantis naudos siekimas. Idėją, idealą keičia neslepiamas nuogas pragmatizmas susimetant į bendraminčių kuopeles, vadinamas partijomis. Oportunistiškas, patogus, naudingas sau, tačiau iš tikrųjų išdavikiškas elgesys ar stilius rodo nerimą keliančią visuomenės eroziją.

O kas priglaus teisybę prie žmogaus?

Tylus poeto šauksmas jau nebegirdimas. Jį stelbia milijonus kainuojančios saliutų salvės. Dėl ko džiūgaujama? Juk akivaizdžiai ir neginčijamai esame maža, atsiliekanti, skurstanti, nesugebanti tvarkytis Europos pakraščio valstybė. Garbinga, nors ir su skaudžiomis netektimis ir klydimais istorija tik paryškina niūrią dabartį. Istorijoje taip pat buvome atsiliekantys, nesutariantys.

Pripažinti klaidas tiek asmeniui, tiek visuomenei yra girtina ir naudinga. Žinoma ekonomikos mokslininkė, aistringa pilietė neslepia, kad atgautą valstybę imta statyti ant blogų pamatų. O gal tie pamatai imti tyčia kreivinti, į juos kartais vis įberiant biraus smėlio? Atsiradusiuose plyšiuose ir ėmė veistis infekuotas elementas, abonentas, konkurentas...

Paliktas savigriuvai, bolševizmo sužalotas kaimas pats nepajėgė žengti tiesos ir pažangos keliu. Atsirado dingstis susidaryti giliai, politizuotai opozicijai. Kiršinimas, šmeižimas (tebesitęsiantis) suskaldė tautą. Vadinamoji liustracija tapo tik pasityčiojimu iš kentėjusiųjų ir žuvusiųjų atminimo. Konsolidavosi, atsigavo antisąjūdinės, pralošiančios jėgos. Nauju savivalės ir moralės nuosmukio lauku tapo privatizacija. Čia jau pralošė naujosios, dar nesutvirtėjusios valstybės struktūros. Išsigimė pati lietuviška politika. Socialdemokratija, daugeliui Europos tautų talkinusi kelyje į pažangą, Lietuvoje išdavė savo vardą ir idealus. Vėluota, gal net nusikalstamai, pradėti statyti atominę elektrinę, įsivesti eurą. Turbūt vadovybė neturėjo strateginio mąstymo.

Dabar Lietuvoje oras tiesiog persmelktas permainų siekio, paieškų. Tik mesk degtuką - ir įsiliepsnos naujų rinkimų gaisras. Nors sakoma, kad politika - kompromisų menas, bet kas dabar pats menas? Ogi kompromisais Seimo koridoriuose nedvelkia. Man atrodo, kad kompromisas gali būti nėščias išdavyste. Prisiminkime 2K! Socialdemokratas (!?) jau siūlo/ruošia separatinį jubiliejaus šventimą. Jame toliau skambės kiršinančios, skaldančios kalbos, pykčio iškreipti veidai...

Iš vaikystės prisimenu nuostabią pasaką apie karaliuką. Paukščiai seime nutarę rinkti savo karalių, kuris iškils aukščiausiai, tas ir būsiąs karalius. Daug triukšmavęs mažas paukštelis suprato, kad aukštai jis nepajėgsiąs iškilti. Įsitaisė ereliui ant sprando ir tik šiam pakilus į aukštybes garbėtroška, šoktelėjęs dar aukščiau, sucypsėjo: "Aš karalius."

Jungtinio demokratinio judėjimo renginys ant Tauro kalno - gal ir geidautinas esamai padėčiai visuomenėje ir valdžioje viešai apsvarstyti, bet negretintinas su dvidešimtmečio data. Tai žeistų ne tik oficialius rengėjus, prezidentę, bet ir būtų nesuprantamas bei keistas garbingiems užsienio svečiams. Juk tai VISŲ LAISVĖS metinės. Separatiški dariniai sunkiai derinami su pačia Laisvės idėja, jos šventimu.

P.S.

Sveikinu redakciją ir dėkoju už "Anti-Romerį". Mąstau, kas pasisavino šio iškilaus žmogaus vardą, ar visi, ten susitelkusieji, yra jo verti? Kieno palikuonys ten diplomuojami, išleidžiami į greitesnį karjeros kelią? Kiekvienas reikšmingesnis žingsnis mūsų visuomenėje gali turėti sąsajų su tamsia praeitimi, gali būti duobėtas...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"