TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Susvetimėjimo civilizacija

2016 02 06 6:00

Diskusijose apie pabėgėlius prielaidos pakeitė stebėjimą, įžeidinėjimai – argumentus, stereotipai – įrodymus. Dar nematyti atvykėliai kolektyviai nužmoginami, vadinami barbarais. Internete plinta karikatūros, vaizduojančios baltas moteris prievartaujančius kumpanosius arabus. Tokius pat juodaplaukius, kaip ir kadaise buvo vaizduojami žydai, geriantys krikščionių vaikų kraują.

Kadaise Europą kamavo rasės išskirtinumas, šiandien kalbama apie civilizacinį nesuderinamumą, kartais net aukščiausiu lygiu. Štai Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pareiškė, kad „musulmonų integruoti beveik neįmanoma“, visai pamiršęs pašonėje esančią musulmonišką Bosniją arba Ispanijos istoriją.

Rusijos propaganda Europoje neatsilieka ir dar labiau kursto neapykantą, fabrikuodama reportažus apie migrantų nusikaltimus. Kremlius žino, kad ne jie, o išbalansuotas moralinis kompasas, vedamas neapykantos, veiksmingiausiai griauna Europos visuomenę.

Angela Merkel, atverdama visiems be išimties Vokietijos sienas, neabejotinai žengė rizikingą žingsnį. Matyt, karo sprendimo kaina pasirodė didesnė, nei įsileisti ieškančiuosius prieglobsčio. Pabėgėlių krize pasinaudojo ekonominiai migrantai, nuotykių ieškotojai ir nusikaltėliai. Tačiau Vokietija jau imasi priemonių, kad padėtų tik tiems, kuriems labiausiai reikia apsaugos. Pradedama migrantų iš „saugių kilmės šalių“ deportacija.

Vis dėlto Europos radikalai jau spėjo pasėti ne tik baimę, bet ir neapykantą. Vokietijoje dar prieš Naujųjų metų įvykius Kelne buvo puldinėjamos pabėgėlių prieglaudos. Praėjusiais metais jos net 32 kartus buvo padegtos, o šiemet islamiški centrai sulaukia dešimteriopai daugiau grasinimų susidoroti. Iš Vokietijos dešiniųjų populistų kilę dešinieji ekstremistai šiandien per rinkimus surinktų net 10 proc. balsų.

Vaizduotę veikia ne patys įvykiai, o jų pateikimo būdas, šiuo atveju – vaizdinys apie migrantus, kurie nusiaubs Europą. Egzistuoja koreliacija tarp nusikalstamumo ir skurdo bei prasto pabėgėlių išsilavinimo. Tačiau tyrimai rodo, kad ryšio tarp šių žmonių ir nusikalstamumo nėra. „Nusikaltėlių dalis tarp pabėgėlių, kurie atvyko į Vokietiją, proporcingai nėra didesnė nei nusikaltėlių tarp Vokietijos gyventojų“, – pareiškė Žemutinės Saksonijos policininkų sąjungos vadovas, publikavęs tyrimą apie užsieniečių nusikalstamumą. Federalinio teisingumo teismo teisėjas Thomas Fischeris teigia, jog daugiausia nusikaltimų tarp užsieniečių padaro asmenys iš buvusios Sovietų Sąjungos. Kitose suvestinėse išskiriamos gaujos iš Lenkijos, Lietuvos ir Gruzijos. Regis, politinis korektiškumas (arba žiniasklaidos elgesio kodas) kiekviename straipsnyje neskelbti nusikaltėlių pilietybės padarė didelę paslaugą Lietuvos įvaizdžiui, nes vieša nuomonė turbūt būtų pareikalavusi lietuviams įvesti vizas.

Pasak Th. Fisherio, nusikaltėlius tiksliau būtų priskirti prie nusikaltimų tipų. Vokiečiai nepralenkiami slepiant mokesčius, nelegalai – kertant sieną, kūno sužeidimai daugiausia priklauso nuo lyties, apgavystės – nuo susiklosčiusių aplinkybių. Tačiau visi nusikaltimai, kad ir kas juos padarė, turi būti vienodai griežtai baudžiami, kaip, beje, ir tarp vokiečių egzistuojantis nepilnamečių seksualinis išnaudojimas Azijoje.

Paralelinės visuomenės Vakarų Europoje atsirado ir dėl noro gyventi tarp savų, nenoro mokytis naujos kalbos, ir dėl priimančios šalies arogancijos. Taip didėjo abipusis nepasitenkinimas. Iš Vokietijos ir Prancūzijos patirties privalu pasimokyti, kad integracija – ne vienpusis, o dvipusis eismas, net jei Lietuva niekada nepasieks tokio užsieniečių emigracijos masto kaip Vakarų Europoje.

Integracija žlugs, jeigu Europa nesumažins įtampos tarp jos liberalių įstatymų ir konservatyvios religinės pasaulėžiūros, kurios laikosi kai kurie pabėgėliai. Reikalavimas, kad užsieniečiai paisytų vietos įstatymų, mokytųsi kalbos yra teisėtas ir būtinas. Tačiau arogantiškas valstybės institucijų ir jos gyventojų elgesys nepriimti atvykusiųjų kaip visuomenės dalies taip pat neduos rezultatų, kaip ir visų pabėgėlių demonizavimas. Atviros visuomenės vaidmuo – socialiniai kontaktai, vidinis šalies atvirumas – toks pat svarbus kaip ir formalusis, valstybinis.

Kanados, kuri garsėja sėkminga užsieniečių integracija, premjeras pasakė: „Iš Sirijos atvykusius pabėgėlius pasveikinau kaip kanadiečius, kaip Kanados ekonomikos ateitį.“ Ten piliečių ir imigrantų dėmesys telkiamas į bendras vertybes, į bendrus interesus.

Kaip nuskambėjo Davoso susitikime, pabėgėlis nustoja būti pabėgėliu tuomet, kai pradeda dirbti. Jei šalis priima sprendimą priimti pabėgėlius, ji turi pasiūlyti tiems žmonėms ir ilgalaikę perspektyvą. Nežinomybė dėl statuso ir teisinis neapibrėžtumas neskatina integracijos. Kam mokytis kalbos, jei nežinai, ar leidimas gyventi bus pratęstas kitais metais? Asmuo negali „kyboti“ neapibrėžtoje ir teisiškai neapsaugotoje erdvėje.

Ar kitataučiai – grėsmė mūsų gyvenimo būdui? Sekso vergovė, narkotikų verslas, vaikžudžiai – visa tai atsiranda ne „Islamo valstybėje“, o yra dalis Lietuvos aktualijų. Gal bendruomeniškumui ir identitetui kur kas labiau kenkia gigantiški prekybos centrai, griaunantys smulkųjį verslą, regionų nuosmukis ir kaimynų abejingumas? Gal nepakantumas pabėgėliams tik atspindi mūsų nepasitikėjimą ir neatsparumą? Argi diskusija dėl jų neapnuogina priežasčių, dėl kurių net patiems lietuviams nemalonu gyventi savo šalyje? Ar ne orumo stygius, nepagarba veja mus atviros ir tolerantiškos Europos link?

Bendrumą kur kas labiau kuria nuoširdumas ir žmoniška užuojauta nei bendra religija ar civilizacija. Susvetimėjimas atsiranda ne dėl užsieniečių skaičiaus, o dėl tarpusavio santykio. Gyventi Lietuvoje bus gera, kai joje bus gera visiems: pensininkams, vaikams, homoseksualams, juodaodžiams, krikščionims, budistams, musulmonams ir žydams.

Atgaukime balansą ir tikėkime sėkme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"