TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Sužeistas žvėris pavojingas

2008 08 20 0:00

Užgniaužę kvapą stebime įvykius Kaukaze. Imperialistams provokacijos - įprastas dalykas. Antrąjį pasaulinį karą hitlerininkai, turėdami užantyje Molotovo ir Ribbentropo sutartį, pradėjo inscenizacija: grupę karių perrengė lenkiškomis uniformomis ir užpuolė savo pasieniečius. Toliau, braudamiesi į Lenkijos teritoriją, aiškino savo piliečiams, esą taip jie baudžia lenkų "agresorius". Tokius scenarijus ne kartą naudojo ir rusai.

Rusijos imperija nuolat didėjo, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo ji stipriai aptrupėjo. Iš jos glėbio išspruko nemaža dalis europietiškų šalių. Vėliau imperija vėl pradėjo plėstis. Vienas motyvų sudarant Molotovo ir Ribbentropo paktą - atgauti prarastas žemes. Stalinui pavyko ne tik jas "atgauti", bet ir išplėsti imperiją iki tol neregėtų mastų.

Kai mes atkūrėme nepriklausomybę, Rusijos imperialistai pabandė Lietuvoje įsteigti Lenkų autonomiją, kuri nepripažintų Lietuvos valstybingumo. M.Burokevičius, nors pats ir ne lenkas, prašė rusų karinės vadovybės paramos šiam kraštui. Lietuvoje tokia provokacija nepasisekė, o Moldovoje pavyko.

Imperijai, vadinamai Sovietų Sąjunga, subyrėjus, Rusija pagrįstai pasiskelbė jos teisių perėmėja. Jai atiteko branduolinis ginklas, veto teisė Saugumo Taryboje. Tačiau Rusija prarado ankstesnę galią. Ir su tuo susitaikyti sunku. V.Putinas viešai paskelbė, kad "didžiausia XX amžiaus katastrofa - Sovietų Sąjungos subyrėjimas". Dabar siekiama tą "klaidą" ištaisyti... Vargu ar kas V.Putino ir V.Medvedevo kompaniją pavadins komunistais.

Juokingi daromės, kai ne tik savo krašte draudžiame viską, kas galėtų priminti komunistinę ir nacistinę simboliką, bet net reikalaujame to iš Europos Parlamento tribūnų, traukiame atsakomybėn jaunikaičius, karinės istorijos tyrinėtojus, už tai, kad šie pasisiūdino eilinių vermachto karių bei raudonarmiečių uniformas ir jas vilkėdami pasirodė karnavale. Ar tai ne stručio politika, nenoras matyti esmės?

Pretendentams į mūsų elitinius politikus Rusijos istorija - neįkandamas riešutas. Siūlyčiau jiems bent pasiskaityti lenkų istoriko J.Kucharževskio, kuris vienu metu buvo Lenkijos premjeras ir visą savo gyvenimą studijavo Rusijos istoriją, daugiatomį veikalą "Nuo baltojo iki raudonojo carizmo (nuo Ivano Kalitos iki Josifo Visarionovičiaus)", išleistą po Antrojo pasaulinio karo Londone. Autorius konkrečiais faktais parodė, kad trėmimo politika - ne Stalino išradimas, kad Stalinas savo žiaurumu nepralenkė Ivano Žiauriojo ir Jekaterinos II, nors šios, kaip ir Stalino, gyslomis netekėjo nė lašo rusiško kraujo, tačiau jų nuopelnai Rusijos imperijai neįkainojami. Tad visas nuoskaudas išliedami ant kūjo ir pjautuvo atrodome daugiau negu naivūs ir primename stručius.

Stalino seniai nebėra. Jo kratosi ir Rusijos oficiozai. Kuo skiriasi dabartinės Rusijos politika nuo stalinizmo? Sakysit, šiandien Rusijoje nėra kruvinų orgijų. O tarptautinė politika?

Rusija, palaikydama su Gruzija normalius diplomatinius santykius, nepaskelbusi karo įsiveržė į jos teritoriją, žudo gruzinų vaikus, moteris ir senelius. Pasaulio galingieji tik tūpčioja. Gruzija - naujas Rusijos imperialistų eksperimentas. Kas jį sustabdys? Kuo skiriasi serbas R.Karadžičius, žudęs musulmonus, nuo ruso D.Medvedevo, žudančio gruzinus? Nebent tuo, kad pirmasis - nedidelės tautos atstovas, antrasis - didelės? Pirmasis buvo medžiojamas kaip žvėris, o su antruoju kalbamasi maloniai. Dvigubi standartai. Bijau, kad ateityje už jų taikymą teks brangiai mokėti.

Pasaulis piktinosi Baltijos šalių aneksija, kruvinu susidorojimu su vengrais 1956-aisiais, 1968 metais - su čekais ir slovakais. Tokius įvykius galėtume vardyti ir vardyti, bet agresoriui nebandyta uždėti jokio apynasrio. Galime save raminti: visos imperijos subyrėjo, subyrės ir ši. Tai paskutinės europinės imperijos agonija. Tačiau griūdamos jos nušluoja ir ne vieną tautą.

Vakariečiai baiminasi, kad Iranas nepasigamintų atominės bombos, bet nesijaudina, kad ją turi Izraelis. Keisčiausia, jog į sąjungininkų būrį bandoma pasitelkti Rusiją, kuri savo "keistenybėmis" šiurpina visą pasaulį. Jai ypač naudinga nukreipti nuo savęs dėmesį.

Domiuosi, kaip mano bendrapiliečiai reaguoja į įvykius Kaukaze. Atrodytų, dauguma taip, kaip ir aš. Iš "darbiečių" vargu ar galima tikėtis kitokios reakcijos. Kiekvienam, kam brangi Lietuvos nepriklausomybė, aišku, kas tai per publika (buvo "Jedinstvo", dabar yra LDP).

Stebina, kai pajuntu, kad ir Lietuvoje kai kam nepriklausomybė nėra vertybė. Turbūt ryškiausiai šias nuotaikas atskleidė A.Brazauskas per BTV laidą "Akistata su Lietuva". Jis nedviprasmiškai kritikavo Lietuvos vadovus už tai, jog šie palaiko Gruziją. Iš pokalbio tapo aišku, kad A.Brazauskas kitaip Lietuvos, kaip Rusijos satelitės, neįsivaizduoja, todėl siūlo nepykdyti kaimynės, nes be jos neišsiversime. Tad kuri veikla Lietuvai baisesnė - V.Uspaskicho ar A.Brazausko?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"