TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Svarbi ne tik apkalta, bet ir prokurorų veiksmų įvertinimas

2016 02 23 6:00

Praėjusią savaitę įvyko viena keisčiausių Seimo sesijų per visą Lietuvos parlamento gyvavimo istoriją. Neeilinė sesija netruko nė valandos, nes valdančioji koalicija savo atstovų balsais užblokavo jos iniciatorių pateiktą darbų programą. Tačiau ir pačių sesijos iniciatorių plenarinių posėdžių salėje buvo mažoka. Kokios gali būti viso to pasekmės?

Ir anksčiau netrūko pastabų neeilinių sesijų iniciatoriams, kad jie nori jas rengti siekdami politikuoti. Todėl dabar, jeigu valdančiosios koalicijos atstovai yra teisūs, opozicinės frakcijos turėtų paaiškinti, kodėl balsuojant dėl neeilinės sesijos darbų programos salėje nebuvo beveik dviejų dešimčių jų narių. Jeigu matyta, kad šie nespės grįžti iš atostogų, ar reikėjo rengti tą neeilinę sesiją?

Žinoma, opozicija – konservatoriai ir liberalai – norėjo parodyti, kad taip keistai pasibaigusi Darbo partijos byla jiems kelia daug klausimų. Tačiau protestams reikšti jie turi daug įvairių formų. Jeigu opozicijos politikai siekė neeilinės Seimo sesijos, jie ir privalėjo pasirūpinti, kad salėje tą dieną netrūktų jų atstovų.

O valdančioji koalicija ignoravo parlamentinio darbo korektiškumo tradicijas. Jeigu jų kolegos iš opozicijos stengėsi, kad būtų surinkti parašai, reikalingi neeilinei sesijai surengti, galėjo netrukdyti patvirtinti jos darbų programos. Vėliau, jei norite, balsuokite prieš. Dabar tampa neaišku, ar valdančiųjų buldozeris blokuos bet kurią opozicijos pateiktą darbotvarkę, nors ši opozicijos teisė numatyta Seimo statute.

Siūlyta neeilinėje sesijoje pradėti apkaltos procesą Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byloje nuteistam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir aiškintis, kokia yra prieš dešimtmetį Darbo partijos į apskaitą neįtrauktų 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) kilmė, atlikti parlamentinį tyrimą dėl korupcinių tendencijų ir procesų sveikatos apsaugos sistemoje bei skubaus ministrės Rimantės Šalaševičiūtės atleidimo aplinkybių.

Iki šiol daugiausia dėmesio skiriama V. Gapšio apkaltos klausimui. Jis pats paragino valdančiuosius per pavasario sesiją kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar „darbiečiui“ turi būti rengiama apkalta. Koalicija žadėjo palaikyti šią iniciatyvą.

Viešojoje erdvėje jau netrūksta svarstymų, ar Konstitucinis Teismas pritartų, kad būtų surengta apkalta V. Gapšiui. Pats „darbietis“ ir jį palaikantys valančiosios koalicijos politikai tvirtina, jog apkalta negalima, nes V. Gapšys nuteistas už nusikaltimą, padarytą iki jam tampant parlamentaru. Žiniasklaidos kalbinami buvę Konstitucinio Teismo teisėjai, konstitucinės teisės specialistai teigia, kad apkalta vis dėlto turi būti.

Visuose šiuose svarstymuose pasimeta kitas ne mažiau svarbus dalykas – pačių prokurorų veiksmai Darbo partijos byloje, iš pradžių atsisakant tirti šios partijos kasoje nežinia iš kur atsiradusių kelių dešimčių milijonų kilmę, o vėliau perkvalifikavus kaltinimus į švelnesnius, kuriems teismas pritarė.

Parlamentinė tyrimo komisija galėjo šiuos klausimus ištirti, nes toks ir buvo vienas neeilinės sesijos tikslų. Sužlugdžius ją, šie klausimai atidėti į šoną. Seime yra asmenų, kurie prieš daug metų vykdė parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento ( VSD) veiklos ir išsiaiškino, kad tie pinigai galėjo atsirasti net ir iš užsienio. Kodėl šie faktai taip ir nesudomino prokurorų, iki šiol lieka neaišku.

Nepriklausomą tyrimą dėl prokurorų veiksmų Darbo partijos byloje gali atlikti ir patys prokurorai, bet jis turėtų būti ne siauras žinybinis, o viešas, įtraukiant visuomenės atstovus į darbo grupę. Kol kas šiuo keliu prokurorai Lietuvoje vengia eiti, o žmonės mano, kad aukštoji prokuratūros valdžia dengia savųjų galimus nusikaltimus.

Žinoma, dar lieka ir tikimybė įvertinti prokurorų darbą Darbo partijos byloje, sukūrus parlamentinę tyrimo komisiją. Bet, sužlugdžius neeilinę Seimo sesiją, jau prarasta laiko. Tokią parlamentinę tyrimo komisiją būtų galima sukurti tik kitos sesijos metu. Tai būtų itin svarbu padaryti, jei patys prokurorai vengtų eiti viešumo keliu.

Ši parlamentinė tyrimo komisija, kurią sudarytų įvairių frakcijų atstovai, aiškindamasi pinigų Darbo partijos sąskaitoje kilmę, galėtų panaudoti ir anksčiau gautus VSD veiklos parlamentinio tyrimo duomenis. Anas tyrimas byloja, jog esama atvejų, kai ir parlamentinių tyrimų komisijos valstybei atlieka labai svarbų darbą, o ne tik politikuoja. Bet, kaip rodo ir šių dienų situacija, problema Lietuvoje yra tai, kad tų tyrimų rezultatus norima pamiršti kaip nepatogius, jei tokia yra politinė konjunktūra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"