TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Svarbiausi energetikos projektai sparčiai juda į priekį

2011 10 08 0:00

Jau nuo šio rudens už šilumą mokėsime mažiau. Apie tai ir apie kitus svarbiausius krašto energetikos projektus į "Lietuvos žinių" klausimus sutiko atsakyti Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

- Daug kas kritikuoja dabartinę daugumą, esą Trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo įgyvendinimas buvo skubotas, dėl to mes brangiai mokame Rusijai už dujas?

- Priežastis, kodėl brangiai mokame už dujas, yra ta, kad neturime alternatyvaus tiekimo ir gyvename monopolinio dujų tiekimo sąlygomis, kai nėra jokios konkurencijos. Būtent dėl konkurencijos tiekime nebuvimo dujų kainos Lietuvai kilo nuolat. ES būtent todėl ir sukūrė Trečiąjį energetikos paketą, kad energetikoje būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija. Lietuva, būdama ES narė, ne tik gali, bet ir privalo naudotis šiais konkurencijos skatinimo instrumentais.

Lietuva, skirtingai nei Latvija ar Estija, neturi išimties įgyvendinant šią direktyvą. Mes įgyvendiname dar praėjusioje Seimo kadencijoje priimtus sprendimus, kai valdžioje esant socialdemokratams buvo nuspręsta įgyvendinant šią direktyvą išimties neprašyti.

Dėl skubos. Pagal ES teisę visos šalys narės Trečiąjį energetikos paketą turėjo į savo nacionalinę teisę perkelti iki šių metų kovo. Taigi perkeldami direktyvas mes jau netgi vėluojame. Visos ES šalys narės, kurios nenorėjo išimties, šias direktyvas šiuo metu jau perkelia į savo teisę ir jas įgyvendina. Diskutuojama ne dėl skubos, o dėl direktyvos perkėlimo metodo. Vyriausybė yra pasirinkusi tokį metodą, kuris Europos Komisijos (EK) pripažintas kaip sukuriantis geriausias sąlygas konkurencijai.

Kaip žinoma, esame girdėję "Gazprom" atstovų kalbų, kuriose Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas siejamas su aukštesnėmis dujų kainomis Lietuvai. Jei tai tiesa - tai būtų akivaizdus monopolininko piktnaudžiavimas dominuojama padėtimi. O ar tas piktnaudžiavimas monopoline padėtimi yra, tyrimą šiuo metu atlieka EK. Reikia manyti, kad dėl tokio tyrimo pradėjimo nemažai galėjo lemti reikli ir principinga Lietuvos pozicija.

- Kokia situacija šiuo metu dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros linijos projekto bei jungties su Švedija?

- Įgyvendinant jungties su Švedija projektą įvykus konkursui 2010 metų gruodį buvo pasirašytos sutartys su "NordBalt" jungties kabelio ir srovės keitiklių tiekėjais - bendrove ABB. 2011 metų birželį pagamintas pirmasis 1 kilometras testinio kabelio. Šiuo metu vyksta mechaninio poveikio ir elektriniai kabelio bandymai. Galutinis testavimas bus baigtas gruodžio mėnesį. Reikia pažymėti, kad tokioms jungtims neįmanoma panaudoti kokio nors standartinio gaminamo kabelio, o kiekvienu atveju pagal nustatytus techninius parametrus jį reikia atskirai projektuoti ir gaminti. Jungties kabelis bus pradėtas gaminti 2011-2012 metų žiemą, o užbaigus gamybą bus instaliuotas jūroje nuo 2014 metų kovo iki 2015 metų rugsėjo.

"NordBalt" kabelis Baltijos jūroje kirs "Nord Stream" dujotiekį. Teko patirti, kad yra nuogąstaujančiųjų, ar dėl to neatsiras kokių nors kliūčių. Tuos nuogąstavimus galima išsklaidyti paminint, kad su "Nord Stream AG" jau pasirašyta sankirtos sutartis, kurioje apibrėžtos techninės susikirtimo sąlygos.

Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad elektros jungties su Švedija projektas normaliu tempu planingai juda į priekį, ir pravartu pagalvoti, kokia būtų situacija, jeigu šiandien dirbtų socialdemokratų Vyriausybė. Buvęs jos ministras pirmininkas niekaip negalėjo išjudinti šio projekto, nes nesugebėjo susitarti su Latvija, kad ši atsisakytų pretenzijų dėl tokios jungties tiesimo į jos teritoriją.

Galima santūriai pasidžiaugti ir vertinant elektros jungties su Lenkija projekto būklę.

Jau patvirtintas perdavimo linijos Alytus-Lenkijos siena specialusis planas ir paskelbtas viešasis pirkimas elektros linijos statybos techniniam projektui rengti. Paskelbtas viešasis pirkimas Alytaus skirstyklos išplėtimo techniniam projektui. Pasirašyta 60 proc. servitutų nustatymo sutarčių su sklypų savininkais, per kurių žemę bus tiesiama elektros perdavimo linija. Spalio mėnesį pradėta mokėti pirmoji kompensacijų pagal servituto nustatymo sutartis dalis - 2,5 mln. litų 209 sklypų savininkams. Derinama sutartis su Lenkijos bendrove PSO dėl projekto vykdymo.

- Kaip pasikeitė Šilumos ūkio įstatymas po prezidentės pasiūlytų pataisų. Kokie jo privalumai, trūkumai?

- Šilumos ūkio įstatymo pataisos duos realią naudą visiems šilumos vartotojams jau šio šildymo sezono metu. Jos dar griežčiau reglamentuoja monopolinių šilumos tiekėjų veiklą, išsprendžia šilumos punktų valdymo problemas, o vartotojams garantuoja neginčijamą teisę pasirinkti, kiek šilumos jie nori pirkti iš šilumos tiekėjo.

Pataisomis numatyta pakeisti šilumos kainodarą ir neleisti į šilumos kainą įtraukti šilumos punktų priežiūros sąnaudų. Dėl to šilumos kaina kai kuriuose miestuose gali sumažėti iki 8 procentų. Pavyzdžiui, Vilniuje didžiajai daliai gyventojų šiluma turėtų atpigti 7 procentais.

Argumentai, kad šilumos kainos sumažinimas bus perkeltas į kitą - šilumos mazgo priežiūros sąnaudų eilutę, yra silpni, nes tas tarifas gali siekti iki 10 centų už kvadratinį metrą, o šilumos kainoje vartotojas išloš 20 centų. Tai reiškia, kad atsirandantis priežiūros mokestis pinigine išraiška bus gerokai mažesnis negu šilumos kainos sumažėjimas.

Dar vienas naujojo įstatymo saugiklis - šilumos tiekėjai ir su jais susijęs verslas negalės būti ne tik namo administratoriumi, bet ir namo šildymo sistemos prižiūrėtoju. Tai leis namo gyventojams pasirinkti tokį prižiūrėtoją, kuris savo darbą - sistemos paruošimą sezonui, hidraulinius bandymus ir kt. - atliks už mažesnę kainą, nei tai darydavo monopolininkas.

Kitas labai svarbus pakeitimas - šilumos tiekėjas pagal įstatymą atskiriamas ir nuo šilumos punktų valdymo. Teisę reguliuoti nuotoliniu ar kitu būdu namo šilumos punkto įrenginių darbą turės tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.

Tokiu būdu įteisinama, kad tik vartotojai galės pasirinkti ir reguliuoti namo šilumos suvartojimo kiekį bei temperatūrą. Tai reiškia, kad daugiabučių namų šilumos vartotojai galės pirkti tiek šilumos, kiek jiems reikia, o šilumos tiekėjas negalės jokiomis priemonėmis ir jokiais įtaisais didinti šilumos suvartojimo name.

- Kokia jūsų nuomonė dėl siūlymų keisti elektros energijos gamybos kvotas ar kitaip pertvarkyti šį ūkį siekiant sumažinti šilumos kainą vartotojams?

- Energetikos ministerijos pasiūlymas yra realesnis, tai pripažįsta ir šilumos tiekėjai.

Ši iniciatyva skiriasi nuo Vilniaus miesto mero pasiūlymo Lietuvos elektrinės sąskaita padidinti elektros gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms ir joms mokėti tiek, kiek mokama Lietuvos elektrinei. Pastarasis pasiūlymas sunkiai gali būti įgyvendintas, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija elektros kainas termofikacinėms elektrinėms nustato pagal jų patirtas faktines išlaidas - tai reiškia, kad už pigiau pagamintą elektrą negali būti mokama didesnė kaina. Be to, minėtas pasiūlymas tik minimaliai sumažintų šilumos kainą gyventojams, nes pagal galiojančią metodiką tik 40 proc. iš elektros gamybos gauto pelno būtų skiriama šilumos kainai mažinti. Kita dalis - 60 proc. pelno liktų termofikacinėms elektrinėms ir jų valdytojams. Manau, kad minėtas Vilniaus miesto mero siūlymas - daugiau viešųjų ryšių veiksmas, siekiantis parodyti visuomenei, kad vykdomi rinkimų pažadai sumažinti šilumos kainą gyventojams, o jei tai neįvyksta, kalti turėtų likti pasiūlymus skeptiškai įvertinę Vyriausybės atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"