TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Svarbios ne vien sankcijos

2014 04 09 6:00

Jei Maskva neeskaluos padėties (nors pastarosiomis dienomis kaip tik tai ir daro), ji veikiausiai nesulauks griežtesnių Vakarų ekonominių sankcijų. Apetito tam nėra. Vokietija pabrėžia poreikį toliau kalbėtis, Prancūzija tyli, o pietinės Europos Sąjungos šalys daugiau nerimauja dėl Šiaurės Afrikos nei dėl Rytų Ukrainos. Griežtos politikos šalininkai vėl galės skųstis, kad Vakarams labiau rūpi prekyba negu vertybės.

Būtų klaida Vakarų reakciją vertinti vien pagal sankcijų griežtumą arba diplomatinį Rusijos izoliavimą. Maskvos veiksmai sukėlė šoką net tuose sluoksniuose, kurie nelinkę žvelgti į Kremlių pro rožinius akinius. Jau matyti nusivylimo ir pasipiktinimo vaisiai. Daugiau dėmesio skiriama gynybos reikalams. Šalys ketina ne tik didinami gynybos biudžetus, kad jie priartėtų prie pageidaujamų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet ir glaudžiai bendradarbiauti, rengti daugiau pratybų, galbūt dislokuoti regione JAV karių. Net tradiciškai neutralios valstybės, tokios kaip Suomija ir Švedija, svarsto galimybę didinti karinį bendradarbavimą su NATO. Kol Rusijai vadovaus Vladimiras Putinas, į jos veiksmus ir žodžius bus kitaip žiūrima. Šie mentaliteto pokyčiai ne mažiau reikšmingi negu dramatiški boikotai. Kita vertus, nevalia pamiršti, kad Rusija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, jos pritarimas būtinas sprendžiant vienokias ar kitokias pasaulio problemas. Taigi su šia šalimi teks bendrauti, reikės išklausyti jos nuomonę.

Lietuvos politika kinta. Ryškiausias pavyzdys – politinių partijų įsipareigojimas nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 proc. BVP. Tai ne pirmas toks įsipareigojimas, tačiau šį kartą, manytina, nuoširdžiai bus stengiamasi jį įgyvendinti. Siekiama gerinti santykius su Lenkija. Galima diskutuoti, kuriai šaliai priskirti didesnę atsakomybę už pašlijusius santykius (skirčiau ją Lenkijos politikams), bet seniai subrendo laikas baigti šiuos ginčus. Dar pernai rugsėjį premjeras Algirdas Butkevičius aiškino, kad Lietuvoje neturėtų būti dvikalbių vietovardžių ir gatvių pavadinimų lentelių, o dabar teigia, jog gegužę bus priimtas įstatymas dėl originalios pavardžių rašybos dokumentuose ir parengtas naujas Tautinių mažumų įstatymas. Lietuvos Vyriausybės vadovas Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui dar pažadėjo atstatyti uždarytą geležinkelio liniją į Rengę (Latvija), taip pat peržiūrėti geležinkelio tarifus, taikomus Lenkijos naftos koncernui „Orlen Lietuva”. Būtų gerai, jei ir Varšuva į Lietuvos nuolaidas atsakytų atitinkamai, bet vargu ar ji susipras. Tačiau norint sustiprinti karinį bendradarbiavimą, būtina pašalinti šiuos abiejų šalių nepuošiančius nesutarimus. Ne paslaptis, kad NATO yra numačiusi Lenkijai svarbų vaidmenį ginant Lietuvą.

Skandinavijos valstybės tradiciškai siekė geresnių santykių su Rusija, stengėsi ją įtraukti į Baltijos šalių regiono bendradarbiavimo organizacijas. Dabar jų požiūris į Maskvą kinta. Dar 2009-aisiais Torvaldas Stoltenbergas, būsimo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo tėvas, Šiaurės šalims parengė vadinamąją Stoltenbergo ataskaitą, kurioje siūloma glaudžiau bendradarbiauti užsienio ir gynybos politikoje, atsižvelgti į padidėjusią Rusijos grėsmę. Prieš kelerius metus Švedija pareiškė, kad ji neliks pasyvi, jei kita ES ar Šiaurės valstybė bus puolama arba nukentės dėl nelaimės. Kai kuriais atžvilgiais Švedija yra neoficiali NATO narė. Neseniai Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas pasiūlė viešai svarstyti, ar Suomija turėtų tapti NATO nare, ir pakvietė visus, net narystės oponentus, dalyvauti svarstymuose. Švedijos finansų ministras paragino didinti gynybos išlaidas, keli naikintuvai buvo nusiųsti į Gotlando salą. Didžioji dalis švedų ir suomių nepritaria narystei NATO, tad kol kas veikiausiai nebus beldžiamasi į santarvės duris. Tačiau Rusija neteko potencialių užtarėjų.

Pakitęs NATO požiūris į Rusiją nereiškia, kad bus pritariama kiekvienam siūlymui su ja konfrontuoti. Nors Aljansas sustiprino Baltijos valstybių ir Lenkijos gynybos pajėgumą, skubiai pasiųsdamas naikintuvų į šias šalis, neaišku, kokie bus kiti jo žingsniai. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis norėtų, kad JAV dislokuotų Lenkijoje net dvi dideles brigadas – apie 10 tūkst. karių. Toks žingsnis labai brangiai kainuotų, o R.Sikorskis, kiek žinau, nesakė, jog Lenkija padengs su tuo susijusias išlaidas. Kitos šalys irgi norėtų matyti daugiau JAV karių, bet Lietuva viešai neparėmė R.Sikorskio iniciatyvos dislokuoti Rytų Europoje nuolatines pajėgas. Neabejoju, kad JAV kariniai daliniai dalyvaus įvairiuose mokymuose, pratybose, tačiau Vašingtonas vargu ar pritars pageidavimui dėl nuolatinio karių kontingento dislokavimo. Didėjant įtampai tarp Japonijos ir Kinijos tie kariai gali būti reikalingi kitur.

ES toliau stiprins ryšius su Gruzija ir Moldova. Ekonominiai ryšiai yra viena, kariniai - kita. Gruzija viliasi, kad šįmet NATO jai suteiks narystės veiksmų planą. Praeitą savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Gruzija sparčiai juda NATO link ir rodo tvirtą ryžtą tapti santarvės nare. Gruzijos narystės klausimas ypač jautrus. Kad ir kaip JAV stengėsi, 2008-aisiais per NATO viršūnių susitikimą Bukarešte nebuvo pritarta ketinimams suteikti Gruzijai narystės veiksmų planą. Labiausiai tam priešinosi Vokietija, ir ne vien dėl to, kad toks žingsnis būtų sukėlęs Maskvos rūstybę. Gruzijos narystės priešininkai nurodo, jog NATO įsipareigojimas ginti Gruziją būtų nepatikimas, nes santarvės strateginiai interesai Gruzijoje yra mažesni nei Rusijos. Kilus nesutarimams Maskva galėtų sąmoningai eskaluoti konfliktą, mat NATO, jos įsitikinimu, ilgainiui vis tiek nusileis. O Aljansui nusileidus, smuktų jo atgrasomoji jėga. Tad nemanau, kad artimiausiu metu Gruzijai bus suteiktas NATO narystės veiksmų planas. Tai ne pataikavimas Rusijai, o realus padėties įvertinimas. Bet jei Rusija veržtųsi į Rytų Ukrainą, Vakarai ryžtingai ją baustų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"