TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Svarbu kas svarbu

2015 06 15 14:15

Graikijos problemos yra aktualios ir Lietuvai - esame tos pačios euro zonos nariai. Nors jos yra sudėtingos, bet ne tokios grėsmingos kaip bandoma parodyti.

Greičiausiai šį Graikijos krizės burbulą pučia spekuliantai, besitikintys pasipelnyti iš euro zonos rūpesčių, arba kitos jėgos, norinčios susilpninti Europos Sąjungą tarptautinėje arenoje, atitraukti dėmesį nuo tokių svarbių dalykų kaip Ukrainos, Sirijos konfliktai, migrantų krizė. Atlaikyti spaudimą turi padėti nuostata, kad visada reikia mažiau kalbų ir daugiau darbų.

Objektyvus padėties vertinimas, tiesiogiai nedalyvaujant derybose, yra sudėtingas dalykas. Bet paprastai šalies ekonomikos padėties ir tendencijų vertinimui pakanka trijų pagrindinių rodiklių, jei tendencijos teigiamos, visa kita su geresniais ar ne tokiais gerais rezultatais palaipsniui turi išsispręsti veikiant rinkos jėgoms.

Rodikliai yra žinomi, bet analizėse retai yra naudojami kartu - ekonomikos augimas, dėka našumo augimo, skolos aptarnavimo padengimas eksporto pajamomis, socialinių skirtumų mažėjimas.

Graikijos ekonomikos BVP nuo 2008 m. iki 2013 m. mažėjo. Iš viso per šį laikotarpį jis sumažėjo beveik 30 proc., ir nors 2014 m. BVP labai nežymiai padidėjo ir panašios silpno augimo tendencijos numatomos artimiausiais metais, nesunku pasakyti, kad tokia didelė nacionalinių pajamų netektis ne tik lemia skaudžias socialines pasekmes, bet ir ekonominės politikos prasme nėra geras pasiekimas – ekonomikos našumas mažėjo. Graikija įsisuko į žemyn vedančią ekonomikos spiralę, kai mažėjant pajamoms valstybės skola palyginus su BVP santykinai didėja ir reikia vėl taupyti, o tai savo ruožtu turi neigiamą poveikį augimui, ir ratas kartojasi.

Kita vertus, tokie rezultatai leidžia tvirtai ir neabejojant pripažinti, kad pasirašyti su Graikija ekonomikos memorandumai turi trūkumų. TVF skelbiami tyrimai liudija, kad nebūtinai visi rodikliai turi būti tiksliai vykdomi, svarbu, kad ekonomikos sprendimai tilptų į apibrėžtus ekonomikos susitarimo rėmus, ir paprastai persilaužimas ekonomikoje pasiekiamas jau antrais - trečiais metais. Graikijos atveju ekonomikos nuosmukis tęsėsi penkerius metus. Verta paklausti, kodėl nebuvo bandoma iš karto koreguoti nelabai pateisinusią lūkesčius programą.

Atsakomybė už vėluojančius sprendimus tenka visoms trims dalyvaujančioms šalims – TVF, Graikijai ir ES. TVF ekspertai savo konferencijų pranešimuose seniai jau teigia, kad ES ekonomikos valdysenos priemonės yra perdėm smulkmeniškos, Graikijai, o ir kitoms šalims, tenka vykdyti daug rodiklių, nors jų įtaka mažai reikšminga ir reikalauja papildomo darbo. Kita vertus, TVF ekonomistai nelabai įpratę dirbti su vieninga pinigų zona ir jų priemonės skirtos šaliai, neįvertinant jos susiejimo lygio su kitų šalių ekonomikomis ir naujų valdymo galimybių.

Vieninga valiuta euras yra, aišku, unikalus reiškinys su dar neišsemtomis ekonomikos politikos galimybėmis, o pati euro zona turi savo ribas - savotišką pasienį. Gintis nuo įvairių išorės interesų grupių siekio pasinaudoti tais euro privalumais dar nėra gerai išmokta. Sakykime Graikija neturi plačiai išplėtotos elektroninių mokėjimų sistemos, daug atsiskaitymų vykdoma grynais, “pinigų erkėms” (specialiai įkūrtos įmonės, siekiančios išvežti pinigus iš šalies) yra daug galimybių veikti.

Europos centrinis bankas turėtų skirti daugiau dėmesio tam, kaip apginti euro sistemos mokėjimų erdvę nuo spekuliacinių atakų iš šalies. Graikijos ekonomikos augimas yra silpnas, nes šiuolaikinės skaitmeninės ekonomikos augimas priklauso nuo tinklų efektyvumo, kaip matyti iš pateikto pavyzdžio, čia Graikija turi problemų ir tai dėl efektyviau organizuojamų procesų neleidžia mažinti išlaidų bendrai ekonomikoje, tuo pačiu padidinant ekonomikos augimo tempą. Jei BVP augtų sparčiau, šalies deficitas ir skola iš karto būtų santykinai mažesni. Optimistiškai nuteikia tai, kad pagal kitą šiuolaikinės ekonomikos augimo veiksnį – išsilavinimo kokybę Graikija ES kontekste atrodo visai neblogai.

Labiausiai rūpi visiems Graikijos kreditoriams – ar šalis sugebės grąžinti skolas.Tiksliau tai būtų galima pasakyti, jei būtų viešai pateiktas eksporto pajamų santykio su skolos aptarnavimo išlaidomis rodiklis. Jei šis santykis sudaro 3-4 mėnesius eksporto pajamų, tai kreditoriams labai būgštauti nereikėtų. Nors šio rodiklio tendencijos turėtų būti atidžiai sekamos. Graikijos eksportas praėjusiais metais augo 9 proc., jis didėjo arba išliko stabilus visus nuosmukio metus, reiškia pinigai yra uždirbami ir jų turi pakakti skolai aptarnauti.

Šalies reformų negalima įgyvendinti be gyventojų pritarimo, tokį pritarimą galima gauti tik jei matoma, kad skirtumas tarp turtingųjų gyventojų ir skurdžiau gyvenančiųjų mažėja. Pagal socialinės sanglaudos rodiklį Graikija yra viena iš paskutiniųjų ES narių, greta pačių neturtingiausių šalių Bulgarijos ir Rumunijos, kuriose turtinė nelygybė yra didžiausia. Tai yra Graikijos politinio elito problema, ES programos turėti šį rodiklų įtraukti kaip finansinės paramos Graikijai sąlygą. ES paramos esmė yra solidarumas, turtingesnės šalys moka daugiau, kad neturtingesnės šalys greičiau sustiprėtų ir ten gyvenimo lygis augtų. Euro zonos šalių parama Graikijai, turi atitikti solidarumo principo reikalavimus, jei mes visi padedame, tai neturtingesni Graikijos piliečiai turi pirmieji pajusti tos paramos naudą.

Dar 1994 m. TVF nustatė pagrindinius savo programų principus: ekonomikos sprendimų decentralizavimas, sudarant prielaidas ūkio subjektams atsakyti už savo veiksmus, griežtos pinigų ir fiskalinės politikos įgyvendinimas. Tai didina pasitikėjimą valstybe tarptautiniu mastu, paruošimas įstatymų ir institucijų, kad rinkos ekonomika galėtų tinkamai funkcionuoti, tokių kaip konkurencijos, mokesčių, bankroto ir t.t., naujų rinkų suradimas plečiant tarptautinį bendradarbiavimą, piliečių teisių užtikrinimas ir įgyvendinimas, sudarant prielaidas pasireikšti naujoms iniciatyvoms.

ES šalys pasirašydamos Mastrichto sutartį numatė tik keturis pagrindinius ekonominės politikos rodiklius: augimą, valstybės pajamų deficitą, skolos lygį bei ilgalaikių palūkanų dydį.

Reikėtų pasiklauti pasitvirtinusiais realioje ekonomikoje principais ir toliau nebiurakratizuoti ekonomikos valdymo. Demokratijos lopšio Graikijos ekonominė programa turi padėti išbristi iš smulkmeniško reglamentavimo liūno, gal tada rezultatai bus kiti. Susirinkę ES finansų ministrai ir turėtų visų pirma įvertinti ES ekonomikos valdysenos reformą remiantis pasiektais rezultatais ir efektyvumu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"