TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Svarbūs įvykiai Varšuvos susitikimo išvakarėse

2016 07 05 6:00

Šią savaitę Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame turi būti priimti reikšmingi sprendimai ir Lietuvos saugumui. Jų svarbą itin gerai supranti matydamas, kaip lyg Šagrenės oda traukiasi dar neseniai buvęs palyginti saugus, stabilus pasaulis aplink mus.

Dar prieš dešimtmetį ginkluoti konfliktai ir neramumai vyko lyg ir labai toli nuo mūsų. Net karo veiksmai buvusioje Jugoslavijoje mums buvo suvokiami veikiau kaip vaizdas televizoriaus ekrane, kompiuterio monitoriuje, o ką jau kalbėti apie karą tolimoje Persijos įlankoje, Afganistane, Irake, Libijoje, teroro aktus įvairiose planetos vietose. Įstoję į Europos Sąjungą (ES) ir NATO jautėmės esantys visiškai saugūs.

Bet 2008 metais karas atėjo į Gruziją. 2014-aisiais Rusija aneksavo Krymą ir sukėlė karą Donbase. Iš Kremliaus pasigirdo vis garsesnė karinga retorika, žvanginimas ginklais ir grasinimas čia pat, už Nemuno, panaudoti branduolinį ginklą. Ir tai jau buvo ne pigi Vladimiro Žirinovskio bravūra, o oficiali Kremliaus politika.

Esant tokiai situacijai, Lietuva privalėjo ieškoti būdų užtikrinti savo saugumą. Buvo labai svarbu, kad ne tik mums, o visam NATO kylančią grėsmę suprastų ir mūsų partneriai. Tokios šalys kaip Lietuva, net skirdamos su partneriais sutartą lėšų dalį saugumui užtikrinti, negalėtų savo jėgomis atgrasyti tokio kaimyno kaip Rusija.

Žingsnis po žingsnio, argumentas po argumento politikų, diplomatų susitikimuose politologų žodžiai, tekstai pasiekė tikslą. NATO viršūnių susitikime Varšuvoje turėtų būti susitarta dislokuoti po vieną NATO batalioną (kiekvienas – iki tūkstančio karių) Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Dabar, jeigu mūsų šalių atžvilgiu būtų surengta kokia nors provokacija, ginkluotas konfliktas, panašus į hibridinį karą, būtume ne vieni. Lietuvoje bus ir kitų NATO šalių karių.

Batalionui Estijoje turėtų vadovauti Jungtinė Karalystė, Latvijoje – Kanada, Lenkijoje – JAV, Lietuvoje – Vokietija. Kaip NATO viršūnių susitikimo išvakarėse paskelbė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, prie mūsų šalyje kuriamo NATO bataliono, vadovaujamo Vokietijos, gali prisidėti ir Nyderlandai.

Svarbūs sprendimai NATO viršūnių susitikime turėtų būti priimti ir kalbant apie NATO pietrytinio flango saugumą bei stiprinimą Europoje. Ypač tai paveiktų Juodosios jūros regioną ir konkrečiai Rumuniją, kurioje gegužės mėnesį NATO jau įkūrė priešraketinės gynybos skydą, panašų į tą, kokį planuojama sukurti ir Lenkijoje.

Tikriausiai niekas nenorime karo. Net nenorime pagalvoti apie teorinę jo galimybę. Bet atgrasymo sistema tam ir kuriama, kad tie, kuriems kiltų noras imtis provokacijų prieš kurią nors NATO valstybę ar visą Aljansą, tokių planų atsisakytų.

Deja, NATO šalyse didėja nestabilumas, o kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas apskritai pareiškė abejonių, ar NATO tebėra reikalingas.

Ir įvykiai Jungtinėje Karalystėje gali paveikti NATO, nors „Brexit“ buvo inicijuotas dėl santykių su ES. Vis dėlto svaro smukimas ir šių procesų poveikis šalies ekonomikai, vidinė sumaištis politiniame gyvenime bei atskirose Jungtinės Karalystės dalyse (Škotijos ir Šiaurės Airijos atsiskyrimo klausimas) gali bent jau kelerių metų perspektyvoje lemti šalies susilpnėjimą. O juk tai viena svarbiausių, kariniu požiūriu pajėgiausių NATO šalių Europoje, ji visada laikyta patikimu tiltu su JAV, užtikrinant Europos saugumą.

Nuo to, ar Jungtinei Karalystei pavyks nesumažinti savo dalyvavimo ir įsipareigojimų NATO veikloje, labai priklausys viso Aljanso veikla, taip pat Lietuvos saugumas.

Stiprus smūgis NATO yra suduotas pietiniame flange. Po Abchazijos atplėšimo nuo Gruzijos ir Krymo aneksijos Rusija dar nepersvėrė karinių jėgų balanso savo naudai, bet tai gali pavykti, jeigu pasisektų palenkti į savo pusę Turkiją ir Bulgariją. Pastarąją Kremliui jau pavyko išgąsdinti tiek, kad ji pareiškė nepasirašysianti susitarimo kuriant NATO regioninio bendradarbiavimo struktūrą Juodosios jūros regione. Ją turėjo sudaryti visos NATO šalys, esančios prie šios jūros, bei tokios partnerės kaip Ukraina ir Gruzija.

Praėjusią savaitę su atsiprašymo laišku į Kremlių dėl numušto rusų karo lėktuvo kreipėsi Turkijos vadovas, kuris anksčiau tvirtino, jog šis lėktuvas tikrai pažeidė Turkijos sieną. Nuo to, ar Turkija sugebės laikytis savo įsipareigojimų NATO, įskaitant regioninės NATO bendradarbiavimo struktūros kūrimą, ar paseks Bulgarijos pavyzdžiu, daug priklausys ir Aljanso vaidmuo Juodojoje jūroje.

O Baltijos jūros regione mūsų saugumui labai svarbi yra Švedijos ir Suomijos strateginė orientacija grėsmių atžvilgiu. Matant vis agresyvesnę Rusijos politiką, šiose šalyse girdėti daugiau balsų, raginančių ieškoti kuo daugiau sąsajų su Aljansu, o gal net pasukti narystės šiame kariniame bloke link. Bet Rusija nesnaudžia. Iš ten jau pasigirdo grasinimų minėtoms šalims, jeigu jos taptų Aljanso narėmis.

Tačiau vien rimbu, matyt, neketinama apsiriboti. Rengiami ir meduoliai. NATO susitikimo išvakarėse būtent į Suomiją atvyko prezidentas Vladimiras Putinas, nors Suomija nėra NATO valstybė. Kaip ir „Brexit“ atveju, NATO čia lyg ir „ne prie ko“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"