Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Švč. Trejybė pažįstama meile

 
2017 06 10 15:08

Jėzus kalbėjo Nikodemui: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus“ (Jn 3, 16–18).

Šį sekmadienį Bažnyčia ypač garbina Dievą esantį Švč. Trejybėje – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Šv. Pilypas Neris sakė, kad „mūsų protui Dievo paslaptis neatsiveria“. Šie žodžiai ypatingai pasitvirtina, kai bandoma geriau suvokti Dievo prigimtį. Jis – visagalis, vienas, triasmenis, pats tobulumas, pirmoji visa ko priežastis, nejudantis judintojas, absoliutas, bet galiausiai – slėpinys. Daug kas bandė surasti mūsų aplinkoje būtį, kuri bent kiek atspindėtų Švč. Trejybę: trilapis dobilas, kurio kiekvienas lapas simbolizuoja Dieviškąjį Asmenį; saulė, kurios šerdis yra Tėvas, spinduliai – atsiųstas Sūnus, o šviesa ir šiluma – Šventoji Dvasia. Visgi, visos analogijos siekiant geriau suprasti ir pristatyti Švč. Trejybę pasirodo ribotos ir veikiau trukdančios pažinti Dievą, kuris yra begalinis, todėl ir nesutalpinamas į jokias kategorijas.

Tačiau verta atkreipti dėmesį į apaštalo Jono žodžius, kurie išties padeda labiau priartėti prie Švč. Trejybės slėpinio. Jis rašo: „Kiekvienas, kuris myli, [...] pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 7–8). Apaštalas mus kviečia žvelgti į Dievą, kuris yra pati Meilė, pažįstama mylint ir priimant meilę. Kitaip tariant, Švč. Trejybė yra pažįstama meilės kalba, kuri tarp kiekvieno žmogaus ir Dievo yra labai asmeniška, intymi, neatpasakojama. Ši meilės kalba, kurioje apsireiškia Dievas, vyksta ne tik tarp pavienio asmens ir Dievo, bet ir žmonių bendruomenėje, kuri atspindi Švč. Trejybę. Šios meilės kalbos kulminacija yra Dievo Žodis – Jėzus Kristus, kai Dievas taip pamilsta pasaulį, jog atiduoda savo viengimį Sūnų. Jame matome ir patiriame begalinę Švč. Trejybės meilę – tobulą, besąlyginę, kuri visu nesuvokiamu savo svoriu išryškėja Kryžiaus slėpinyje.

Dievo savidava žmonėms ir laisvai prisiimta kančia bei mirtis liudija apie pasiaukojančią Kūrėjo meilę kūriniui. Sveikai protaujant tai atrodo išties nelogiška ar net prieštaringa: visagalis nusižemina prieš bejėgį išdaviką, Šviesa atsiduoda tamsai, tobulumas – sulaužytai prigimčiai, pats Gėris – blogį pasirinkusiąjam. Šią logikos ir neteisingumo spragą užpildo Apreiškimo žinia, kad Dievas yra Meilė, kad Dievas yra pamišęs iš meilės dėl žmogaus. Ir tai yra nepaprastai įtikinama, itin stipru. Tiek stipru, kad mums neužteks visos amžinybės to suvokti.

Išdrįskime šiandien priimti Švč. Trejybės meilės slėpinį, įsileiskime jį ne tik į protą, bet ir į širdį, kad pajustume, jog kiekvienas esame mylimas Dievo vaikas, kuriuo Jis labai gėrisi. Dievas nori mūsų laimės ir išganymo net labiau nei mes patys ir Jis apie tai kurtinančiai paliudijo ant Kryžiaus. Šv. Pilypas Neris mūsų klausia: „kada gi mes pradėsime mylėti Dievą?!“ Atsiliepkime į šią begalinę Švč. Trejybės meilę mylėdami, nes tikra meilė yra abipusė. Mylėkime, nes tuomet iš tiesų būsime kaip Dievas, mylėkime, nes toks yra Didysis įsakymas (Lk 10, 27), mylėkime, nes Dievas yra Meilė.

P.S. Koks meilės receptas? „Kur nėra meilės, įdėkite meilės ir gausite meilės“ (šv. Kryžiaus Jonas).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"