TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Švedijoje švenčių dienomis degė mečetės

2015 01 06 6:00

Naujųjų metų naktį Švedijos mieste Upsaloje degė mečetė. Kalėdų dieną liepsnojo mečetė kitame mieste - Eskilstiunoje. Europos šalių valdančiųjų partijų politikai kalba, kad tokie reiškiniai yra pavienių ekstremistų darbas, bet apklausos ir rinkimų rezultatai rodo didelę nuotaikų šiose šalyse kaitą.

Mečetę ketvirtame pagal dydį Švedijos mieste Upsaloje padegė fašistuojantys ekstremistai. Musulmonų maldos namai suliepsnojo nuo vadinamojo Molotovo kokteilio, o ant mečetės sienų buvo nupiešta svastika. Švedija, garsėjanti tolerancija, pakantumu kitaip mąstantiems ar kitą religiją išpažįstantiems žmonėms, pakilo į paramos musulmonams akcijas. Visi supranta, kad šalyje, kurioje apie 20 proc. iš 10 mln. gyventojų turi šaknis kitose valstybėse, tai yra labai rimta.

Net Švedijos vyriausybėje yra ne vienas ministras, kurio šaknys yra kurioje nors užsienio valstybėje ir ne krikščioniškoje kultūroje. Jų reakcija buvo itin griežta. Kai didžioji dalis šalies politikų ragina nedramatizuoti padėties ir primena, kad ekstremistų yra ir buvo ne tik Švedijoje, kad išpuolių prieš musulmonus ir mečetes būta anksčiau, viešosios tvarkos ministras, buvęs Švedijos socialdemokratinio jaunimo pirmininkas Ardalanas Shekarabi teigia, kad tai kylančios antiislamiškos, islamofobinės propagandos bangos pasekmė.

Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas džiaugiasi šalies žmonių parama musulmonams, nes joks pilietis neturi kentėti dėl savo įsitikinimų. Tačiau premjeras pripažįsta, kad šalyje vyksta kažkas, į ką būtina atkreipti dėmesį. Jis teisus. Kad nuotaikos keičiasi, parodė ir pernai vykę parlamento rinkimai. Už partiją "Švedijos demokratai", raginančią riboti imigraciją, balsavo 13 proc. rinkėjų.

Pagal antiimigracines nuotaikas, neretai nukreiptas ir prieš fundamentalų islamą išpažįstančius musulmonus, Švedija jau artėja prie Olandijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, kur tokios nuotaikos pastaraisiais metais itin stiprėjo.

Todėl, matyt, reikalingi rimti tyrimai aiškinantis, kas labiau kaltas: antiislamiška propaganda, kaip mano A. Shekarabi, ar tam tikri Europos šalyse gyvenančių musulmonų veiksmai, kai nerodomas noras integruotis į tų valstybių gyvenimą. O gal prisideda ir Vakarų politikų klaidos kuriant daugiakultūres valstybes, remiantis keistu tolerancijos suvokimu, kai net per Kalėdas geriau vengti krikščioniškos religijos, kultūros simbolių, kad nebūtų įžeisti kitos kultūros, tikėjimo emigrantų religiniai jausmai.

Daugiakultūriškumo politikos krachą ar bent rimtas problemas prieš kurį laiką pripažino Vokietijos kanclerė Angela Merkel. O pirmomis Naujųjų metų dienomis paskelbta sociologinė apklausa parodė, kad prie antimusulmoniškų protesto akcijų, kurių pernai Vokietijoje itin padaugėjo, prisidėtų vienas iš aštuonių vokiečių. Trečdalis apklaustųjų mano, kad islamizmo šalyje yra per daug, todėl tokias akcijas pateisina.

Valdančiosios Krikščionių demokratų partijos kai kurie įtakingi nariai ėmė spausti A. Merkel žengti žingsnius, kurie leistų susigrąžinti dalį buvusių rinkėjų, pastaruoju metu krypstančių euroskeptiškos partijos "Alternatyva Vokietijai" link. Ši paramos ieško ir judėjimo "Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją" akcijose. Gruodžio 22 dieną Leipcige į tokią akciją susirinko 17 tūkst. žmonių. Akcijos įvyko ir kituose šalies miestuose.

Kanclerė A. Merkel bent kol kas nenori nusileisti. Naujųjų metų išvakarėse ji paragino pasmerkti ekstremistų ir rasistų veiksmus, pareiškė, kad Vokietija toliau bus atvira žmonėms, bėgantiems nuo konfliktų ir karo.

Tačiau nežinia, kiek Vokietijos žmonių išgirs tokį kanclerės raginimą, kiek europiečių įsiklausys į savo valstybių vadovų, politikų žodžius būti tolerantiškiems imigrantų iš musulmonų pasaulio atžvilgiu. Juk konflikto šaknys, matyt, - ne antiislamiška propaganda, kaip teigia Švedijos ministras, o kai kurių aktyviai besireiškiančių islamistų bandymai įtraukti šariato normas į Vakarų valstybių įstatymus ir gyvenimą. Juk reidus iš pradžių Rytų Londone, o dabar ir Vokietijoje ėmė rengti ne krikščioniškos bendruomenės atstovai, o musulmonų aktyvistai, reikalaujantys net netaisant įstatymų ten laikytis šariato normų.

Kaip pabrėžė JAV mokslininkas Anthony J. Dennis savo knygoje "Islamo imperijos augimas ir grėsmė Vakarams", vakarietiška ir islamiška valstybės bei visuomenės gyvenimo vizijos ne tik skiriasi - jos yra tiesiog priešingos viena kitai. Todėl ir 2015 metais, nors Vakarų valstybių politikai ragina žmones būti tolerantiškus, plyšys tarp dviejų bendruomenių gali gilėti, jei viena jų nesupras, kad ji pati turi būti tolerantiška, t. y. priimti konkrečios šalies gyvenimo normas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"