TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Šveicarai stabdo didįjį tautų kraustymąsi

2014 02 13 6:00

Prieš keletą dienų šveicarai referendume nubalsavo už imigracijos ribojimą. Tokį pasiūlymą iškėlusi ultradešiniųjų Šveicarijos liaudies partija mano, kad imigracija griauna nacionalinius pamatus.

Kol tai buvo tik vienos, radikalia laikomos partijos siūlymas, niekas per daug nekreipė į tai dėmesio. Tačiau kai už imigracijos kvotų įvedimą balsavo 50,3 proc. referendumo dalyvių, tapo akivaizdu - migrantų problema aktuali daugumai šveicarų ir jie nenori taikstytis su šio proceso pasekmėmis. Tokiai didelei daliai Šveicarijos piliečių negali klijuoti radikalų etiketės. Gal tai paskatins ir Europos Sąjungą (ES) apsvarstyti, ar mažos tautos Bendrijoje tikrai jaučiasi saugios, ar didžiojo ekonominio tautų kraustymosi laikais nereikėtų pagalvoti ir sudaryti sąlygų joms išlikti - dėl pačios ES įvairovės.

Šveicarų referendumo rezultatai byloja, kad mažai valstybei vis dėlto svarbiau išlaikyti identitetą, nei rūpintis pigia darbo jėga, ekonomikos klestėjimu. Ypač kai ta šalis ir taip klesti.

Jei taip įvyktų Lietuvoje, tuojau būtų įžvelgta ilga Maskvos ranka, o patriotiškas idėjas iškėlusios jėgos apkaltintos slaptais kėslais - bandymu atplėšti šalį nuo ES. Šveicarai, nors ir nebūdami ES nariai, tik priklausantys Europos ekonominei erdvei, išdrįso pasipriešinti ES principams. Toks jų sprendimas sukėlė Europos Komisijos nusivylimą, kuris jau išsakomas ir viešai, o Briuselio politikai mano, kad valstybė, nevykdanti savo įsipareigojimų, gali būti paprašyta palikti minėtą zoną.

Tačiau pažvelkime į situaciją šveicarų akimis. Kai šalyje jau ketvirtadalis iš 8 mln. gyventojų yra atvykėliai, visiškai suprantama, kodėl senbuviai nerimauja. Imigrantų banga neslūgsta, vien pernai į mažytę šalį atvyko 80 tūkst. naujų užsieniečių. Bepigu didelėms tautoms, kuriose svetimšaliai tiesiog ištirpsta ir būna priversti pritapti prie vietinės kultūros. Mažoms tautoms tokie procesai gresia išnykimu.

Jei ES nacionalinį savitumą laiko puoselėtina vertybe, kodėl šiuo atveju šveicarų referendumu pareikštas noras apsaugoti ir išlaikyti savo tautybę vertinamas taip neigiamai? Žmogaus teisėms ES skiriama daug dėmesio. O tautų teisėms? Galbūt pajutę šių teisių stygių šveicarai ir sukruto balsuoti už savo išlikimą. Dėl laisvo asmenų judėjimo aukšto pragyvenimo lygio valstybei gresia netekti savo identiteto. Be to, didėjantis imigrantų skaičius pablogino padėtį šalyje: pakilo būstų kainos, dėl užplūdusios darbo jėgos sumažėjo atlyginimai, neigiamą poveikį pajuto sveikatos apsaugos, švietimo ir transporto sistemos.

Kad Šveicarija išliktų bent kiek šveicariška, akivaizdu, kad joje turėtų būti kokia nors kritinė imigrantų riba ir lemiamas vietinę kultūrą puoselėjančių gyventojų skaičius. Juk svetimšaliui svarbi ne valstybės kultūra, o didesnis uždarbis. Niekas nieko bloga nesako apie atvykėlius, įsitraukusius į vietos bendruomenę ir tapusius jos dalimi. Šveicarai skelbė referendumą dėl kitokių pavyzdžių, kurių prisižiūrėjo ir Europoje, kur imigrantams iš pradžių buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis įsilieti į vietinę visuomenę ir net nemokamai mokytis kalbos. Deja, dauguma jų sėdo ant sprando vietinės socialinės rūpybos sistemai ir dabar kaip įmanydami naudojasi pašalpomis bei kitomis lengvatomis. Tokius "svečius" norisi palyginti su barbarais: pamatė, kad kaimyno namas didesnis, modernesnis, patogesnis, prabangesnis, jame visko pakanka, pasibeldė, įsitaisė ant fotelio ir naudojasi šeimininko metų metais kauptais darbo vaisiais. Ir dar pyksta, kai šis pabaksnoja - eik dirbti. "O man ir taip gerai. Tu per daug gerai gyveni, gali ir mane išlaikyti", - atšauna įsibrovėlis. Ar ilgai galima taikstytis su tokiu neprašytu svečiu?

Kurdami savo šalies gerovę šveicarai ne vieną dešimtmetį investavo į ją, klojo pamatus ateinančioms kartoms ir tikėjo, kad vaikų vaikams bus geriau gyventi. Todėl dabar juos žeidžia ir piktina tie, kurie, nė piršto nepajudinę, nė vieno prakaito lašo nepralieję, skuba naudotis jų darbo vaisiais. Tokiais pačiais skėriais britai laiko jiems ant sprando sėdinčius lietuvius, lenkus, bulgarus. Tik britams ramiau, nes šie atėjūnai jų nenutautins.

Šveicarijos verslininkams svarbi vien pigi darbo jėga, kuri garantuoja ekonominį šalies klestėjimą. Tačiau ar jie mato, ką valstybė praranda nebandydama reguliuoti šio proceso? Galėtų pasimokyti kad ir iš mūsų karčios sovietinės praeities. Į okupuotas respublikas nuolat siunčiami rusakalbių desantai iš "plačiosios tėvynės" buvo geriausias būdas nutautinti jas. Už tautinės kultūros puoselėjimą, bet kokį pasipriešinimą Maskvos numatytai plėtrai "didysis brolis" vadino lietuvius ekstremistais, fašistais, nacionalistais.

Jei dabar Europoje vis dažniau keliamas klausimas dėl migracijos ir judėjimo laisvės, akivaizdu, kad kuriant ir plečiant demokratiniais pagrindais paremtą ES, kai migrantai pamažu tampa vis didėjančia ir lemiančia jėga, nebuvo pagalvota apie sąlygas ir teises, leidžiančias išlikti tautoms, savitoms ir ne tokioms agresyvioms vietinėms bendruomenėms. Nuo imigrantų dūstanti Norvegija, niekaip su jais nesusitvarkanti Vokietija, siekianti įvairiais būdais susigrąžinti dominuojantį savo tautiškumą, matyt, paskatino šveicarus imtis išankstinių priemonių ir riboti atvykėlių skaičių.

Vienas kitas milijonas imigrantų Lietuvai turėtų neatitaisomų pasekmių. Naivu tikėtis, kad jie ims skaityti Kristijoną Donelaitį, domėtis Jono Basanavičiaus, Norberto Vėliaus veikalais ar puoselėti mūsų tautos istorijos, kalbos, kultūros paminklus. Belieka pasidžiaugti, kad kol kas nesame imigrantų trokštamas ekonominis rojus. Bet tik kol kas. Kol geresnės rinkos bus užimtos. Nesinori tikėti, kad ES nestos ginti ir mažųjų tautų interesų, o istorijos vadovėliai apie teritoriją prie Baltijos kada nors rašys: "Čia kadaise gyveno lietuviai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"