TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Švęsti pas J. Basanavičių

2016 02 13 6:00

„Oi kiemeli didžiasai, kas gi tave gražiai šluos, kai močiutė išvažiuos“, – iki šiol ausyse skamba prieš beveik trisdešimt metų Anapilin išėjusios bobutės Uršulės daina.

Ji kaskart taip dainuodavo per mano gimtadienį šluodama kiemą ir tądien vis paklausdavo: „Ar sukalbėsi poterius prie mano kapo?“ Mažesnis būdamas nelabai suprasdavau, ko manęs klausia, bet žinodavau, kad iš bobutės gausiu nežinia kaip sutaupytus tris rublius. Gimtadienis, kaip ir visiems vaikams, būdavo didžiausia metų šventė – sulaukdavau dėmesio ir dovanų, artimieji pasistengdavo nustebinti, nudžiuginti.

Tėvai vis paaiškindavo, kad lietuviai mieliau švenčia vardines nei gimtadienius, bet savo mažėliui gimimo dienos proga surengdavo puotą. Smagūs būdavo ir mamos bei tėčio vardadieniai, kai sugužėdavo giminės ir draugai. Tačiau iš vaikystės, be gimtadienių, vis iškyla trys pagrindinės šventės, paženklintos kažkokiu ypatingu potyriu: Kūčios, Velykos ir Vasario 16-oji.

Bobutė Uršulė šv. Kalėdas ir šv. Velykas pasitikdavo iš anksto – ne tik darbais ir tam laikui skirtomis giesmėmis, bet ir savotiškais ritualais, kuriais užkrėsdavo visus namiškius. Prieš Kūčias iš anksto užmerkdavo kviečių, kepdavo kūčiukus, ankstyvą rytą grūsdavo aguonas, o darbus sudėliodavo taip, kad jie be įtampos ir ne per daug skubant ramiai švente suguldavo ant vakarienės stalo ir dovanomis po eglute. Prieš Velykas su mano mama Elena tešlą „babkoms“ minkydavo, kiaušiniams dažus ir svogūnų lukštus atrinkdavo, preciziškai kiemą nušluodavo. Nepastebėjau, kad kaimynai taip darytų – gal juos kitokios tradicijos ir patirtys lydėjo? Kalėdas ir Velykas jie taip pat šventė, bet mūsų kiemas ir margučiai man atrodydavo gražiausi.

Vasario 16-osios kaimynai nešventė, bent jau man neteko to matyti. O mūsų namuose šios dienos pavakare sugužėdavo būrys svečių, kurie vargiai tilpdavo gal 12 kvadratinių metrų svetainėje. Čia pirmą kartą išgirdau giedant Lietuvos himną, ir kai mamos akyse išvydau ašaras, supratau, kad tai labai svarbi diena, kad iš mūsų atimtas itin brangus dalykas, kurį turime susigrąžinti. Vasario 16-ąją tėvas su draugais traukdavo į Rasų kapines ir ant Jono Basanavičiaus kapo nešdavo vainiką, papuoštą trijų spalvų juostelėmis. Pamenu, kiek ginčų kildavo, ar sujungti jas į trispalvę, ar ne. Buvo manančiųjų, kad nesujungus juostelių vainikas ilgiau pabus nepavogtas viską stebinčių kagėbistų. Niekada nepamiršiu, kiek džiaugsmo, pasididžiavimo ir drąsos skambėjo pasakojančiųjų apie J. Basanavičiaus kapo aplankymą balsuose.

Kai tėvas 1979 metais vėl atsidūrė okupantų kalėjime, Vasario 16-ąją švęsdavome kukliau: vakarą praleisdavome prie radijo imtuvo laukdami, kad „Amerikos balsas“, „Laisvės“, Vatikano radijas ne tik prisimins Lietuvos Nepriklausomybės dieną, bet ir išvardys visų politinių kalinių pavardes. Svečių tuomet ateidavo mažiau, bet visi jie atnešdavo vilties ir drąsos.

1988 metų Vasario 16-ąją pasitikome iš visų pusių apsupti kagėbistų, tėvas – sulaikytas KGB rūmuose. Tačiau baimės nebuvo, tikėjome, kad Lietuvos laisvė jau čia pat. Visi turime savo patirtį, savo šventes. Man Vasario 16-oji – viena prasmingiausių ir įsimintiniausių. Ir šiemet su šeima pasimelsime prie mamos ir bobutės kapo, uždegsime žvakelę prie J. Basanavičiaus bei kitų signatarų paminklų, prisiminsime ne tik juos, bet ir visus tuos, kurie okupacijos metais turėjo drąsos ateiti čia ir švęsti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"