TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Svetimųjų priespaudą pakeitė saviškių diktatas

2012 05 03 6:00

Mūsų valstybėje vis labiau įsitvirtina jėgos diktatas.

Viską lemia ne susitarimas, ne kompromisas ir net ne įstatymai, o tuo metu rankose sutelkti galios ir įtakos svertai. Kas jų turi daugiau, to ir būna viršus. Ir visai nesvarbu, kad visos aplinkybės byloja, jog tiesa - silpnesniojo pusėje: jis bus sutryptas, užčiauptas ir išstumtas į užribį.

Politiniu lygmeniu tai ryškiausiai atsiskleidžia tuomet, kai kuri nors pusė per rinkimus susilaukia lemiamos paramos. Gavusi daugumą Seime, ji įjungia vadinamąjį balsavimo buldozerį, ir jis sulygina su žeme bet kokias, net ir pačias geriausias opozicijos pastangas.

Savo ruožtu opozicija, grįžusi į valdžią, jei tik leidžia galimybės, daro lygiai tą patį. Atsižvelgti į kitos pusės nuomonę ir argumentus, ieškoti visiems priimtino kompromiso mūsų valstybėje - silpnumo požymis. Tartis pradedama tik tada, kai ima stigti jėgos.

Savo ruožtu teisminė valdžia ne tik įteisina jėgos diktatą valstybės gyvenime, bet ir pati įkūnija neribotą ir niekam neatskaitingą galią. Būdama nuolatinė jėgos žaidimų dalyvė ir paskutinė instancija, kurioje dar gali būti atkurtas interesų balansas, ji, deja, labai retai stoja silpnesniojo pusėn.

Iš esmės teisminė valdžia turi neribotas galimybes pakreipti kam nors norima linkme bet kokios bylos baigtį. Tai akivaizdžiai patvirtina teisinio precedento principo nepaisymas teismų praktikoje: gali būti dvi identiškos bylos, tačiau priimti sprendimai - priešingi.

Kodėl nepaisoma pakartotinų Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad analogiškose bylose turi būti priimami tokie patys sprendimai, paaiškėja tuomet, kai koks nors teisėjas ir vėl įkliūva dėl kyšio. Tačiau ne viską lemia vien kyšiai, ir tai galėtų patvirtinti už finansines machinacijas ir mokesčių nemokėjimą jau nuteisti verslininkai, stebintys ketverius metus teisme įstrigusią Darbo partijos bylą. Tiesiog tie, kurie nuteisti, buvo per daug silpni.

Iš jėgos pozicijų į tikrovę neretai žvelgia ir "ketvirtoji valdžia": jeigu tavęs nebijo, tu nieko vertas. Tu ne tik negausi reklamos, bet ir nebūsi tikras, kad tavo reikalais anksčiau ar vėliau nesusidomės koks nors politikų įšnekintas prokuroras ar mokesčių inspektorius. Tačiau, priimdama džiunglių įstatymus, žiniasklaida dėl savo išskirtinio paveikumo atima iš žmonių paskutinę viltį, kad pasaulis gali būti tvarkomas ir kitais pagrindais.

Neturiu galvoje pagrįstos kritikos ar pagirtino siekio išsiaiškinti tiesą - omenyje turiu neįtinkančiųjų, kažkam kliūnančiųjų ar tiesiog kitaip mąstančiųjų terorizavimą. Nieko keista, kad taikiniu visų pirma tampa būtent tie, kurie nenori susitaikyti su visiems primetamomis brutaliomis žaidimo taisyklėmis.

Naujausias pavyzdys - puolimas prieš visuomenininkus, išdrįsusius (tik pagalvokite!) kviesti žmones į mitingus. Net pats šis žodis - visuomenininkas - jau rašomas su kabutėmis. Kol kas su kabutėmis dar nerašomi signatarai ar disidentai, bet jau ir jie virto asmenimis, "šmižinėjančiais" mitinguose.

Kodėl man tai atrodo taip svarbu? Todėl, kad jėgos viršenybe grindžiama valstybė iš principo negali būti teisinga ir humaniška. Tokioje valstybėje neverta tikėtis asmens saugumo, pagarbos žmogaus teisėms ar atjautos tam, kuris silpnesnis. Tokioje valstybėje pagrindiniu rūpesčiu tampa tai, kad tas, kuris yra stipresnis, bent jau galutinai neatsisėstų tau ant sprando.

Skurdžiausia žmonių padėtis Europos Sąjungoje (greta Bulgarijos ir Rumunijos) - tiesioginė jėgos valstybės išdava. Jie silpnesni, todėl tiesiog nustumiami nuo pinigų dalybų. Būtų stiprūs, pajėgtų susiorganizuoti - iškart iškiltų klausimas, kaip galima, net ir uždirbant milijonus, mokėti minimumą tiems, kurie padeda juos uždirbti.

Teisūs tie Sąjūdžio laikų idealistai, kurie tvirtina, kad ankstesniąją svetimųjų priespaudą pakeitė saviškių engimas. Tai uždavinys, kuris dar net nepradėtas spręsti. Kaip rodo jau praėję dešimtmečiai, susidoroti su juo bus ne ką lengviau nei su sovietine santvarka. Ir tuomet, ir dabar viską lemia jėga, neretai - tokia pat slapta ir nematoma, kaip KGB. Esi laisvas tiek, kiek toleruoji esamą padėtį.

Kas laukia tų, kurie peržengia ribą, parodo mirtimis paženklinta Garliavos istorija. Kartais net kyla mintis, kad kažkas norėjo tai prikišamai patvirtinti: štai kur jūsų vieta, net jei ir bus prievartaujamas jūsų vaikas, jūsų priedermė - tylėti. Bet šitaip buvo nebent baudžiavos laikais.

Taip jau sutapo, jog visai neseniai, jau pradėjęs rašyti šia tema, gavau ir man skirtą patvirtinimą, kad Lietuvoje viską lemia jėga. Stovėjau ant valstybei priklausančio Papunžės upelio kranto ir švysčiojau spiningą. Staiga nuo priekyje esančios užtvankos pasirodė ginklu nešinas, įspūdingo šuns lydimas vyriškis ir, nutaikęs į mane šautuvą su optiniu taikikliu, pradėjo plūstis ir šaukti, kad jis mane nudės, užkas į žemę, ir niekas manęs neras.

Parodytas žvejo bilietas, taip pat paaiškinimas, kad aš turiu teisę žvejoti valstybei priklausančiame upelyje, vyriškiui nepadarė jokio įspūdžio. Į tai jis atsakė grasinimu, esą gali mane nudėti jau vien už tai, kad stoviu ant jo žemės. Daugiau nedetalizuosiu, tik pasakysiu, kad neadekvatus vyriškio elgesys ir tai, kaip jis elgėsi su ginklu, man nepaliko abejonių, jog viskas gali baigtis tyčiniu ar atsitiktiniu šūviu.

Prisimenu tai ir ligi šiol negaliu patikėti. Asmuo, neteisėtai užtvenkęs upelį, kuriuo migruoja valstybės saugomos lašišinės žuvys, jaučiasi toks nebaudžiamas, kad net drįsta su ginklu rankoje persekioti ant jo krantų pasirodžiusius žmones (kiek žinau, aš - ne pirmas).

Šis asmuo - valstybėje ilgai ir nuosekliai diegtos jėgos teisės produktas. Dabar bent žinau, su kuo reikia kovoti.

Tačiau kas pakeis tą tvarką, kuri taikos sąlygomis Lietuvoje gimdo štai tokius monstrus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"