Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Šviesos brėkšmas tarp pilkų politinių debesų

 
2017 01 19 12:03

Praėjusių metų politinės audros ir netikėtumai nesutrikdė daugelio pasaulio valstybių ekonomikų augimo. Įvairūs rodikliai signalizuoja, kad šiemet pasaulio ekonomikos augimas paspartės, tačiau įsibėgės ir kainų augimas. Tokios tendencijos bus matomos ir penktoje atviriausioje pasaulio ekonomikoje – Lietuvoje, kuri išliks priklausoma nuo išorinių vėjų.

Žemos infliacijos era baigėsi

Pastaruosius ketverius metus pasaulyje vyravo defliacinės tendencijos – žaliavų kainos smarkiai krito, todėl vartojimo prekių kainos nedidėjo arba net mažėjo. Tą patį matėme ir Lietuvoje – paslaugos sparčiai brango, bet daugelio prekių kainos nesikeitė ir išliko stabilios. Tačiau panašu, kad šis periodas jau baigėsi. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad daugelis pramoninių ir maisto žaliavų – nuo naftos ir plieno iki kavos ir pieno – ir toliau brangs.

Vis tik gyventojų perkamoji galia nemažės, nes šiuo metu priežasčių atlyginimų augimo sulėtėjimui nėra, o vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs maždaug dvigubai sparčiau nei kainos. Deja, atlyginimų augimas išlieka gana netolygus – daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų realus darbo užmokestis per dešimtmetį beveik nepadidėjo.

Emigracija didėjo tik laikinai?

Nuo 2012 metų Lietuvoje emigracija buvo ėmusi mažėti, tačiau užpernai ir pernai vėl padidėjo. Tiesa, dalis išaugusios emigracijos galėjo būti tik „popierinė“ – anksčiau išvykusiems gyventojams atsirado priežasčių formalizuoti savo emigraciją. Pavyzdžiui, pernai įvykęs Brexit referendumas galėjo paskatinti dalį Jungtinėje Karalystėje jau gyvenančių lietuvių užregistruoti savo emigraciją ir išvengti galimų nepatogumų ateityje. Tiesa, verta pastebėti, kad pastaraisiais metais daugiausiai emigravo darbingo amžiaus vyrai, o bent viena to priežastis buvo šiek tiek sumažėjęs užimtumas tradiciškai „vyriškuose“ sektoriuose – transporte, žemės ūkyje bei statybose.

Vis tik mažėjant nedarbui ir augant atlyginimams ateityje matysime mažiau ekonominių priežasčių emigruoti, todėl tikėtina, kad tai buvo trumpalaikis šuolis, o šiemet emigracija jau sumažės. Galima pasidžiaugti tuo, kad pastaruosius penkerius metus kasmet į Lietuvą sugrįžta virš 15 tūkstančių anksčiau emigravusių lietuvių. Tikėtina, kad ši reemigracijos tendencija tęsis. Nepaisant mažėsiančios emigracijos ir didėsiančios imigracijos, prognozuojame, kad artimiausiais metais Lietuva kasmet vis dar praras po 30 tūkst. arba daugiau nei 1 proc. gyventojų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nuo šių metų užimtumas Lietuvoje jau nebeaugs – ne dėl darbo vietų stygiaus, o tik dėl to, kad nebus norinčių ir galinčių jas užimti.

2016-ieji buvo „nuliniai“ metai

Apskritai, praėjusiuosius metus Lietuva galėtų pavadinti „nuliniais“ metais. Prekių ir paslaugų eksporto vertės augimas – 0 procento. Gal ir neblogai, turint omenyje sudėtingą išorinę aplinką. Biudžeto deficitas 0 proc. BVP – puiku, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo pavyko subalansuoti valstybės finansus. Nebeliko ir einamosios sąskaitos deficito, jis pernai sudarė 0 proc. BVP. Realus investicijų augimas, deja, irgi buvo tik 0 procento. Tiesa, daugiausiai dėl to, kad sumažėjo valstybės, o ne įmonių investicijos. Galiausiai – tiesioginių užsienio investicijų srautas pernai buvo mažiausias nuo 1995 metų ir panašu, kad jis siekė tik... 0 proc. BVP.

Tikėtina, kad šiemet nebeliks vienkartinių pernai Lietuvos ekonomikos augimą slopinusių veiksnių – besitraukiančių įmonių atsargų, prasto javų derliaus bei dešimtadaliu sumažėjusių valstybės investicijų. Dėl to „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad BVP augimas turėtų paspartėti iki 2,8 procento. Tačiau Lietuva yra viena iš atviriausių pasaulio ekonomikų – eksportas mūsų šalyje sudaro virš 80 proc. BVP – todėl ji išlieka labai priklausoma nuo globalios ekonomikos oro sąlygų.

Pasaulio ekonomika augs, tačiau netruks politinių įtampų

Makroekonominiai ir lūkesčių rodikliai pastaruoju metu signalizuoja apie gerėjančias ekonomikos perspektyvas daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Net ir ilgokai recesijoje mirkusių Brazilijos ir Rusijos ekonomikos šiais metais dėl brangstančios naftos ir kitų žaliavų vėl pradės augti. Deja, negalėsime ramiai stebėti situacijos Kinijoje, kurios neišvengiamą ekonomikos augimo lėtėjimą valdžia bando dirbtinai stabdyti perteklinėmis valstybinėmis investicijomis ir skolinimusi.

2016-ieji pasaulyje buvo politinių netikėtumų metai, tačiau ekonomines jų pasekmes pradėsime matyti tik šiemet. Jungtinė Karalystė pradės derybas dėl pasitraukimo iš ES – nepaisant gerų ketinimų, rezultatas gali būti nenaudingas abiems derybų pusėms. Naujasis JAV prezidentas gali bandyti apmokestinti importą ir suvaržyti tarptautinę prekybą bei investicijų srautus.

Politinės įtampos netruks ir šiemet. Europoje vyks daug svarbių rinkimų, yra padidėjusi tikimybė, kad bus ir daugiau referendumų, dėl, pavyzdžiui, Italijos ar Prancūzijos narystės bendroje pinigų sąjungoje ar net ES. Apskritai, daugelyje pasaulio šalių įsišaknija protekcionistinės prieš globalizaciją nukreiptos politinės idėjos, kurios gali virsti į lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą ar net prekybos karus ir nuosmukį.

Lietuva išoriniams iššūkiams yra gerai pasiruošusi – neturime nei biudžeto, nei užsienio prekybos deficito, nematyti nekilnojamo turto ar vartojimo burbulų, įmonių ir gyventojų santaupos siekia rekordines aukštumas, o finansiniai įsipareigojimai yra maži. Metai nebus nuobodūs, tačiau dramatiško scenarijaus greičiausiai pavyks išvengti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"