TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Švietimas barbarams

2015 05 06 6:00

Lietuviai nežino, kad Afrikoje didžiausia ekonomika – Nigerijos. Jie net painioja Libiją ir Libaną. O gal apskritai nežino, kiek pasaulyje yra valstybių. "Esame kultūrinio pažinimo „autsaideriai“, - teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. 

Pasak jo, pastaruosius 25 metus daugiau dėmesio skyrėme Lietuvai pažinti ir pamiršome tyrinėti pasaulį. Tai rodo labai prastos socialinės geografijos žinios, pasaulinių procesų nesuvokimas. Kas kaltas? Žiniasklaida ir švietimo sistema.

Dėl pirmo dėmens galima sutikti be išlygų. Neretai iš einamosios politikos musyčių padaromi tokie dideli drambliai, kad užgožia daug reikšmingesnes istorijas iš svetur. Dažnai apie tolimus kraštus kartojamos tos pačios klišės, neatspindinčios tikrovės, o kur dar netolygumai pranešant apie pasaulio įvykius. Pavyzdžiui, lietuviškoje žiniasklaidoje plačiai nušviečiamas išpuolis „Charlie Hebdo“ redakcijoje, tačiau beveik visai neinformuojama apie tuo pat metu Nigerijoje vykstantį „Boko Haram“ siautėjimą. Abiem atvejais pasireiškia islamiškas ekstremizmas, bet antruoju gyvybės netenka bent šimtą kartų daugiau žmonių. Tarsi be gretimų valstybių ir Vakarų Europos į lietuvių dėmesio lauką daugiau niekas netilptų. Manding, visuomenės dėmesio geografinė aprėptis dar ir kaip prasiplėstų, jei tik redaktoriai atsisakytų provincialumo ir pataikavimo mistiniam „vidutiniam skaitytojui“.

Antras dėmuo kelia kur kas daugiau klausimų. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sudaryta darbo grupė balandžio pradžioje viešai išplatino Globaliojo švietimo koncepcijos projektą. Iki gegužės 15 dienos rengėjai laukia pasiūlymų ir tikisi, kad koncepcijos metmenis pavyks patvirtinti šių metų rudenį. Teigiama, jog globalusis švietimas padės suprasti pasauliui kylančius iššūkius. Regis, labai reikalinga. Taip pat žadama, kad toks švietimas didins supratimą apie mūsų pasirinkimo poveikį pasauliniams procesams. Regis, labai kilnu. Tačiau keistai atrodo dokumente brėžiamas temų laukas: jame telpa prievarta ir konfliktai, žmogaus teisės, lyčių lygybė, aplinkosauga, skurdas, diskriminacija, globalizacija, atsakingas vartojimas, sveikata ir t. t. Visko nė neišvardysi, mat pažymima, kad sąrašas ne baigtinis, o kintantis pagal pasaulyje vykstančius procesus.

Temos yra temos, bet kas slypi už jų? Kokias nuostatas koncepcijos rengėjai nori įdiegti? Vertybių pagrindas pristatomas taip: žmogaus teisės, lygybė, pagarba įvairovei, demokratija, solidarumas, tolerancija, atsakomybė ir t. t. Anot pasiryžusiųjų tobulinti švietimą Lietuvoje, to reikia ne tik dėl didesnio išprusimo, bet ir dėl lengvesnio įsitvirtinimo dabartinėje globalioje darbo rinkoje. Jie įsitikinę, kad globalus švietimas paskatintų kaitą visuomenėje. Šiurkščiai tariant, būtume ne tokie barbarai.

Neturiu nieko prieš mokinių skatinimą domėtis pasauliu, tačiau vertybinio turinio piršimas – visai kas kita. Dar vienas dalykas – užmojis „ugdyti globaliojo pilietiškumo kompetenciją“ man atrodo anachroniškas, turint mintyje, kad trūksta elementaraus įsipareigojimo savo valstybei. Pasak koncepcijos autorių, lietuviškai tapatybei globalus švietimas grėsmės nekelia, tačiau manęs jų žodžiai neįtikina. Susidaro įspūdis, kad siūlomų vaistų siauram akiračiui gydyti pirminė paskirtis kitokia.

Gaila, kad ŠMM kabinetuose nelieja prakaito darbo grupė, rengianti privalomo filosofijos mokymo bendrojo ugdymo procese koncepciją. Skaitydami tekstus nuo Platono iki Friedricho Nietzsche's, svarstydami apie gėrį ir blogį, asmenį ir visuomenę, mokiniai išmoktų mąstyti ne tik apie save, bet ir apie pasaulį. Sekdami prancūzų pavyzdžiu suteiktume jiems proto lavinimo instrumentus, o ne pirštume idėjas ar diegtume vertybines nuostatas. Dar daugiau – nemanau, kad pasaulį galima „atrasti“ tvirtai neįleidus šaknų į savo tapatybę, ne tik lietuvišką, bet ir europietišką. Kaip pažinti kitą, nežinant, kas esi pats? Sorbonos universiteto profesorius emeritas Remi Brague'as knygoje „Ekscentriškoji Europos tapatybė“ rašo, kad europiečiams būtina pagarbiai žvelgti į tai, kas šventa kitiems, tačiau išlaikyti tai, kas sava. O nuo šaknų esame tikrai nutolę. Mūsų bruožas, anot R. Brague'o, – lotyniškumas, kuriame sutaikyti Atėnai ir Jeruzalė. Kultūros požiūriu esame antri graikų atžvilgiu, religijos - antri iš judėjų perspektyvos. Šiokie tokie barbarai, palyginti su graikais, tačiau neblogi prasimušėliai. Savojo paveldo studijos, užsiropštimas ant milžinų pečių pasauliui pažinti gali praversti kur kas labiau, mat iš aukščiau regos laukas - platesnis. Kitu atveju rizikuojame turėti daug abstrakčiai apie „teisingesnį pasaulį“, žmogaus teises ir tarpkultūrinę įvairovę suokiančių nykštukų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"