TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Švietimas, politikai, teismai

2012 01 16 6:00

Lietuvos švietimo, ypač aukštojo mokslo, kokybė didele dalimi lems Lietuvos ateitį. Be kvalifikuotos darbo jėgos Lietuva negalės veiksmingai varžytis globalizuotame pasaulio ūkyje, tad ir užtikrinti geresnį gyvenimo lygį. Akivaizdu, jog reikia pertvarkyti aukštąjį mokslą, pritaikyti jį prie kintančių sąlygų, įtikinti gabiausius šalies jaunuolius mokytis Lietuvoje arba bent sugrįžti į Lietuvą baigus mokslą užsienyje.

Dabartinės švietimo reformos yra kontroversiškos. Abejojama, ar jos veiksmingos, nors naivu manyti, kad reformų vaisiai būtų pastebimi po kelerių metų. Bet susidaro įspūdis, kad itin daug dėmesio skiriama valdžios ir mokslo institutų santykiams išsiaiškinti, tiksliau tariant, kovai dėl įtakos, galios ir lėšų valdymo. Konstitucinis Teismas (KT) neiškentė, neprikišęs savo trigrašio, nors būtų galėjęs prisiminti senąją patarlę, kad "per daug virėjų sugadina sriubą".

KT stojo ginti universitetų autonomijos, teigdamas, kad universitetų tarybų sudarymo tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes negarantuoja lemiamos įtakos akademinei bendruomenei. Nežinia, ar tai žingsnis į priekį, ar ne. Verta pastebėti, kad iškiliausius JAV universitetus, tokius kaip Harvardą, seniai valdo išorinės tarybos, nors valdžia neturi vaidmens sudarant tarybą. 

Galima klausti, kiek gali būti autonomijos, kai aukštosios mokyklos gauna beveik visas savo lėšas iš valstybės. Skirdama lėšas, valdžia turi sukurti kokius nors atsiskaitymo mechanizmus, negali aklai pasitikėti rektorių ir kitų universitetų administratorių kompetencija ir gera valia, ypač kai tos geros valios ne visada yra. Nors docentams ir dėstytojams mokami juokingai maži atlyginimai, priverčiant juos ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kai kurie rektoriai ar institutų direktoriai sau užtikrina puikų atlyginimą. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus tuometis Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius gaudavo į rankas vidutiniškai 22 604 litus per mėnesį. Nestebina, kad R.Ginevičius, kurio rektoriumi neperrinko pagal naujus principus sudaryta universiteto taryba, sveikino KT nutarimą.

Antra vertus, pavojingas didelis politikų, švietimo ministro, kišimasis į universitetų ir institutų valdymą. Naują valdymo formą sukompromitavo naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius, pats dalyvavęs ministro suburtoje grupėje, kuri sudarė naująją KTU tarybą, o ši savo ruožtu paskyrė jį KTU rektoriumi. Reikia pusiausvyros. Aukštosios mokyklos ir institutai negali tapti Švietimo ministerijos padaliniais.

Viena ranka KT gina universiteto autonomiją, o kita ją smarkiai riboja. Turiu omenyje nurodymą studentų mokymo rezultatus vertinti ne kas dvejus metus, kaip numatyta įstatyme, bet po kiekvieno semestro. Šitoks smulkmeniškas nurodinėjimas nieko gero nežada. Pirma, pats universitetas geriausiai žino, koks yra tinkamiausias laikotarpis studento darbui vertinti. Antra, kas semestrą daromas nutarimas duoti ar atimti stipendiją gali sukelti studentams didelį spaudimą, skatinti juos rinktis lengviausius kursus ar gerus pažymius rašančius dėstytojus. Blogiausia tai, kad KT šiai ydingai tvarkai suteikė "Konstitucijos doktrinos" statusą. Net jei būtų visiškai aišku, kad tokia nuolatinė stipendijų peržiūra yra kenksminga studentams ir mokslo kokybei, nei universitetas, nei Seimas negalėtų pašalinti šios tvarkos, o tik pats KT.

Prieš kelerius metus, kai krašte vyko plačios diskusijos apie nemokamą mokslą, buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris teigė: "Tegu atsakingos valstybės institucijos pagaliau išmoksta socialinės inžinerijos, ne tik drausti ar leisti. Vien draudimų ir leidimų teisė yra primityvi ir nieko nepadeda išspręsti." KT ėmėsi žingsnio socialinės inžinerijos linkme, nors naiviai maniau, kad KT užduotis buvo interpretuoti Konstituciją, o ne užsiiminėti socialine inžinerija, už kurią demokratijoje paprastai atsakingas Seimas,  Vyriausybė, ilgainiui Lietuvos piliečiai, savo norus išreiškiantys rinkimuose balsuodami už kandidatus, partijas ir jų programas.

Ne pirmą kartą stebina KT "išradingumas". Konstitucijos 41 straipsnyje rašoma, kad "gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas". Niekada nesuvoksiu, kaip iš šito vieno sakinio gali būti padaryta išvada, kad studentų mokymosi rezultatai, taigi teisė į stipendiją, turi būti peržiūrima kas semestrą, o ne kasmet ar net kas dveji metai, kaip buvo ligi šiol.

Šią savaitę JAV Aukščiausiasis Teismas (AT) paskelbė itin svarbų nutarimą dėl Bažnyčios ir valstybės santykių. AT nurodė, kad antidiskriminavimo įstatymai negalioja kunigams, pastoriams, tiems, kuriuos komunistai vadino "kulto tarnais", kad religinės bendruomenės gali šiuos klausimus reguliuoti pagal savo įsitikinimus bei doktrinas. AT pabrėžė, kad jis nesiūlys jokios griežtos formulės, pagal kurią bus nustatoma, kas yra ir kas nėra kunigas, tuo duodamas suprasti, kad pačios religinės bendruomenės, ne teismai ar valdžia, turi spręsti šiuos klausimus ir kad nėra vienos formulės, kuri galiotų visiems. Gaila, kad mūsų KT nerodo panašaus kuklumo ir sveiko proto.

Dabartinėje, kaip ir sovietinėje, Lietuvoje netrūksta socialine inžinerija susižavėjusių žmonių. Savo įstatymo projekte socialdemokratai pasiūlė gerai besimokančiais pripažinti studentus, turinčius 8 balų vidurkį. 

Studentų organizacijų vadovai kritikavo siūlymą, nurodydami, kad atsižvelgiant į studijų kryptį ir studijų specifiką aštuonetais gali būti vertinami labai skirtingi rezultatai. Technologijos ir tiksliųjų mokslų studentų pažymiai yra žemesni nei socialinių ir humanitarinių mokslų. Vieno universiteto vienos specialybės aštuonetas neprilygsta kito universiteto kitos specialybės aštuonetui. Socialdemokratų peršama tvarka gali atbaidyti studentus nuo matematikos ir tiksliųjų mokslų, nors šių sričių specialistų labiausiai reikia.

Be to, silpnesniems universitetams ar fakultetams kils pagunda rašyti daugiau aštuonetų ir tuo pritraukti daugiau studentų. Mokykis pas mus ir gausi stipendiją. O jei po pirmo semestro 90 proc. visų Lietuvos studentų turėtų didesnį negu 8 balų vidurkį, ar valstybė turėtų jiems visiems suteikti stipendijas?

Dar reikės ilgai galvoti apie švietimo reformas, bet viliuosi, kad tai bus daroma protingiau negu iki šiol, o KT atsisakys smulkmeniško nepagrįsto nurodinėjimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"