Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Švietimas XVII Vyriausybės programoje: kas mūsų laukia?

 
2016 12 09 6:00

Ką tik paskelbta naujosios Vyriausybės programa. Ką ši koalicija žada švietimui? Kokių permainų galima tikėtis? Ar joje yra netikėtų ir naujų idėjų?

Švietimo reikalai plačiausiai aptariami trečiojo programos skyriaus pirmajame skirsnyje. Projekte gausus permainų žodynas: „esminė politikos kaita“, „sieksime pažangos“, „įgyvendinsime pertvarką“, „tobulinsime“, „įgyvendinsime finansavimo reformą“ ir t. t. Taigi galime tikėtis pokyčių, tačiau tokia retorika yra įprasta bet kuriai naujajai daugumai jos darbo pradžioje.

Kokie šios Vyriausybės švietimo kaitos konkretūs taikiniai? Kelis juos galima atpažinti. Pirmiausia išskirčiau apsisprendimą keisti švietimo finansavimą. Akcentuojamas mokinio krepšelio modelio pertvarkymas. Ketinama mažinti regioninius mokymosi kokybės skirtumus efektyviau skirstant lėšas ir diegiant „klasės komplektų“ finansavimo modelį. Pamename, „darbiečiai“ eksperimentavo su „klasės krepšeliu“ keliose savivaldybėse ir tam reikėjo kelių papildomų milijonų. Tiesą sakant, šiuo atveju visai neaišku, ką reiškia toks ketinimas, kaip finansavimu bus mažinami kokybės netolygumai. Ar toms mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai prastesni, bus skiriamas didesnis finansavimas, teikiama speciali pagalba, ar jos bus pertvarkomos?

Programoje atsakymo nėra, nekalbama ir apie finansavimo apimtį. Tačiau bendroje programos nuostatoje skiriamas dėmesys kaimo vietovėms. Taigi suprask kaip nori arba daryk, kaip pavyksta. Ši Vyriausybė įdiegs mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką (beje, ją diegė ir socialdemokratų Vyriausybė, bet nieko nepadarė), parengs (tik?) išankstinės pensijos sąlygas (tai darė ir socialdemokratai) – tai atsargios užuominos apie galimą pedagogų skaičiaus mažinimą. Suprantama, kad rinkimų populizmą jau keičia atsakomybės našta, todėl programos teiginiai atsargūs ir nekonkretūs.

Apie studijų finansavimą kalbama irgi labai aptakiai. Visai neaišku, ar ketinama keisti studijų krepšelio metodiką, ir kaip tai bus daroma. Bet nuostata, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo modelis bus susietas su mokslo ir studijų rezultatais, bus sudaromos sutartys su aukštosiomis mokyklomis dėl parengtų specialistų profesijų ir skaičiaus, leidžia spėti, jog ketinama finansuoti studijų vietas ir grįžti į planinio tvarkymo laikus, kai aukštosioms mokykloms buvo paskirstomos studijų vietos. Jeigu tai išties planuojama, tai būtų daug žingsnių atgal, toks modelis nederėtų su pažangiame pasaulyje įsitvirtinančia nuostata finansavimą susieti su studentu bei visiškai neatitiktų visuomenės lūkesčių dėl aukštųjų mokyklų kokybinių permainų.

Antras programos taikinys – pedagogas. Ketinama įteisinti mokyklų vadovų kadencijas, konkursinę atestaciją (gal konkursus – bijoma tai drąsiai pasakyti?) priimant pedagogus į darbą, bus siekiama suformuoti pedagogų rengimo sistemą, grįstą mišriu rengimo modeliu, kvalifikacijos tobulinimą ketinama sutelkti universitetuose, mokytojų kompetencijų aprašas bus derinamas su atitinkamos pakopos ugdymo programų reikalavimais. Įdomus programos teiginys apie „socialines-ekonomines mokytojų darbo sąlygas, kurios laiduotų pedagogo karjeros prestižą“. Bet nei apie karjeros galimybes, nei apie prestižo stiprinimą – nė žodžio.

Programoje yra keli postulatai ir apie nacionalinį mokinių pasiekimų vertinimo bei stojimo į aukštąsias mokyklos tvarkos keitimą. Sudėtingose teiginių konstrukcijose aiškūs keli akcentai: bus siekiama vertinimą papildyti baigiamaisiais brandos darbais, socialinio darbo, sporto ir meno saviraiškos elementais, daugiau dėmesio bus skiriama kaupiamajam vertinimui bei „nacionalinio (NEC, LAMA BPO) ir mokyklos indėlio į pasiekimų vertinimą racionaliai pusiausvyrai“. Veikiausiai bus siekiama kurti modelį, kuriame derėtų centralizuotas ir mokyklinis vertinimas. Priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje ketinama atsisakyti išimtinai akademinių kriterijų, „sudarant sąlygas atsižvelgti į individualius stojančiojo polinkius mokymosi institucijos/mokymosi formos pasirinkimui“. Po šiuo teiginiu galima pakišti ką nori: nuo bendrojo priėmimo panaikinimo ir grįžimo prie stojamųjų egzaminų aukštosiose mokyklose.

Ketvirta programos tema yra vertybinis, ideologinis švietimo matmuo. Čia surašoma daug bendrybių ir seniai girdėtų dalykų, pasakytų dar Tautinės mokyklos ir 1992 metų švietimo koncepcijoje. Esminis teiginys yra siekis tikslinti ugdymo turinio formavimo paradigmos svorio centrus: nuo „Lietuva pasaulyje“ į „pasaulis Lietuvoje“. Įsivyraujantį vertybinį neutralumą ketinama keisti naujomis dominantėmis, stiprinančiomis tautinės tapatybės ir savivertės bei pilietinės kompetencijos puoselėjimą švietimo sistemoje. Nesiveliant į diskusiją, galima teigti, kad ir žmogaus, ir tautos, ir valstybės laukia daug kitokių iššūkių, jog žmogui reikia įvairiapusiškesnių kompetencijų.

Visas planuojamas naujoves apibendrina vienas programos teiginys: „Švietimo ir mokslo politikos esminė kaita – lanksti, valstybiškai valstybės (aut. pabraukta) poreikius tenkinanti, kokybiška ir kiekvienam prieinama švietimo sistema, kuri sudaro galimybes mokytis ir tobulėti visą gyvenimą ir kuri atitinka asmens ir Lietuvos poreikius“. Iki šiol buvo suvokta, kad švietimo tikslas yra savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė, žmogus kultūros kontekste. Šios Vyriausybės švietimo programos dominantė yra valstybė, jos interesai, todėl daug dėmesio skiriama švietimo valstybiniam reguliavimui. Ši tema – jau atskiro aptarimo reikalas.

Ar Vyriausybės švietimo programa atitinka visuomenės lūkesčius, tarptautinių ekspertų vertinimus ir skaudžiausias problemas? Tik iš dalies, nes nutyli daugelį aktualų pastebėjimų – nuo finansavimo neefektyvumo iki kokybės problemų. Reikia laukti, kokį veiksmų planą patvirtins ši, kaip buvo kalbama, profesionalų Vyriausybė. O programa nėra nei konkreti, nei kelianti būtinų ir jau perkaitusių pokyčių tikslų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"