TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tai, ko neįmanoma išreikšti žodžiais, galima suvokti tik tylint (Šamsas iš Tebrizo, 1185–1248 m.)

2014 12 23 6:00

Sklaidant Korano puslapius negalima neatkreipti dėmesio į nuolat pasikartojančius teiginius: Dievas neturi bendradarbių, jam nereikalingi sąjungininkai, Dievas neturi vaikų. Iš esmės tai tvirtinimas, kad Dievas savo prigimtimi yra vienintelis. Jam nėra lygių ir nereikia jokių pagalbininkų. Dievas nesidaugina, nesidubliuoja.

Šiuolaikinis judaizmo sinagoginis maldynas "Sidur" gausus panašių, tik filosofiškiau suformuluotų teiginių. Tai griežtai monoteistinės religijos. O kiek dievų išpažįsta krikščionys? Vieną? Kodėl vieną, jei ir Tėvas yra Dievas, ir Sūnus yra Dievas, ir Šventoji Dvasia yra Dievas? Tokių klausimų galėtų pažerti jau ir penktos klasės mokinukas. Gal tai nėra giežtasis monoteizmas (tik vieno Dievo išpažinimas), kaip teigia kai kurie religijotyrininkai?

Dar IV amžiaus pradžioje Aleksandrijos (Egiptas) kunigas Arijus suabejojo, ar Kristus tikrai yra Dievas ta prasme, kuria yra Tėvas. Arijaus abejonės įkvėpė amžius trukusį mokymą, kuris vadinosi arijonizmu. Jis, nepaisant įvairių atmainų, sako, kad Kristus vis dėlto yra kūrinys. Tiesa, pirmasis, tobuliausias, tačiau vis tiek - kūrinys. O kaip toks jis nėra tikras Dievas. Tokie teiginiai sukėlė didžiulį sąmyšį Bažnyčioje, kuri ne taip jau seniai (313 metais) išsilaisvino iš žiaurių persekiojimų. Išorinėms problemoms pasibaigus kilo vidinės. Kirilas, teologas iš Aleksandrijos, taip pat šv. Atanazas tvirtino: jei Kristus nėra tikras Dievas, tada ir atpirkimas nėra tikras, ir nuodėmių atleidimas nėra tikras, ir viskas, kas susiję su Jėzaus iš Nazareto istorija, turėtų keliauti į istorijos šiukšlyną.

Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 325 metais Nikėjoje (dabar - Vakarų Turkijos miestelis), pasmerkė Arijaus sekėjų mokslą ir tikėjimo išpažinime apie Kristų paskelbė taip: "Gimęs, bet ne sukurtas, esantis vienos prigimties su Tėvu." Tai Tikėjimo išpažinimo, išsakomo krikščionių bažnyčiose, ištrauka. Ne visus tai įtikina. Pavyzdžiui, jehovistai lieka prie arijoniškosios Kristaus asmens sampratos. Pagal oficialųjį Bažnyčios mokymą, tie, kurie netiki tikru Kristaus dieviškumu, nėra krikščionys, net jei jų bendruomenėse ir teikiamas krikštas. Jų krikštas tiesiog negalioja. Ir jeigu jehovistas pereina, pavyzdžiui, į katalikybę, jį būtina pakrikštyti iš naujo. Dėl istorinio teisingumo reikia pasakyti, kad minėtas skandalistas Arijus visai nebuvo bedievis intrigantas. Šiam žmogui labai rūpėjo, kaip krikščionybę teologiškai pagrįsti kaip religiją, kuri išpažįsta tik vieną Dievą (griežtasis monoteizmas). Tai jis padarė subordinuodamas Kristų. Taip tada atrodė teisingiausia.

Protui tikrai nėra lengva: kaip Absoliutas gali jungtis su reliatyviu materialumu? Su tuo, kas genda ir sunyksta? Kas bendra tarp materijos ir dvasios? Tarp ugnies ir ledo? Kaip aliejų galima sujungti su vandeniu? Ir kaip, toliau nuosekliai klausinėjant, gali būti dvasingi materialūs darbai, kai esti tokia radikali dvasiškumo ir materialumo priešprieša? Esant tokiam susipriešinimui, materiali veikla, kaip teigia, pavyzdžiui, krišnaitai, niekaip negali būti susijusi su sielos gelbėjimu. Nuosekliai - Motinos Teresės veikla tarp visuomenės atstumtųjų jai pačiai neturėjo nieko išganingo. O kaip su eucharistine duona? Taigi, filosofų Dievas, kaip pasirodo, nėra jau toks neproblemiškas.

Kalėdos daugelio galvose siejasi su romantišku laikotarpiu iki Naujųjų metų. Žaisliukai, eglutės, kūdikėliai, paplotėliai ir amerikietiška kalėdinė muzika prekybos centruose - tai yra Kalėdos. Ano meto intelektualams, kai 325-aisiais buvo paskelbtas krikščionių tikėjimo turinys, kilo siaubas. Dievas tapo žmogumi? Tai skandalas! Nieko čia romantiško. Reikia ne džiaugtis, o verkti. Tai Dievo laidotuvės, o ne jo išaukštinimas.

Pirmasis šį iššūkį intelektui aiškino apaštalas Paulius. "Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė pats save priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. (…) jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, (…) todėl ir Dievas jį išaukštino (…), kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis, (nes) Jėzus Kristus yra Viešpats." (Flp. 2 sk.) Labai tikėtina, jog tai senas krikščionių himnas, giedotas ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje. Jie tikėjo Kristaus dieviškumu. Nes jei Kristus nėra tikras Dievas, vadinasi, nėra ir tikro nuodėmių atleidimo. O nuodėmes gali atleisti tik Dievas! Tokia buvo ano meto tikinčių žmonių soteriologinė (mokslo apie išganymą) aksioma. Tokia buvo tikinčiųjų logika. Tokia lieka ir dabar. Ne visiems ji patiko. Ne visiems patinka ir dabar. Šv. Augustinui priskiriamas posakis apie žmogaus gimimą - inter urinas et faeces nascimur - Dievo gimimo atveju tampa nebepakenčiamas.

Nėra reikalo verstis per galvą įrodinėjant, kad per Kalėdas krikščionys švenčia Dievo užgimimą žmogumi. Aišku viena - Kristaus dieviškumas apčiuopiamas tik tikėjimu. Pakaktų Šv. Rašto argumentų, ankstyvųjų krikščionių liudijimų. Tačiau jie paveikūs tik tikinčiajam. Ankstyvosios kristologinės (mokslo apie Kristaus asmenį) formuluotės kalbiniu ir doktrininiu požiūriu nėra griežtos. Tikėjimas dieviškumu neretai išsakytas poetine forma. Kristumi tiesiog gyventa, juo tikėta nesileidžiant į filosofinius ir teologinius savo tikėjimo pagrindimus. O ir vėlesni solidūs, platūs teologiniai argumentai net filosofinį-teologinį pasirengimą turinčiam žmogui nėra tolygūs saulėgrąžų gliaudymui.

Graikiškas žodis mysterion, kuriuo nusakoma paslaptis, kaip tvirtina kalbininkai, greičiausiai kilęs iš žodžio myein - jis tiesiog reiškia "užmerkti akis", "sučiaupti lūpas". Paprasčiausiai - nutilti. Na, užmerkti akių nereikia, tačiau nustoti gražbyliauti jau laikas. Nutilti prieš didžiulį slėpinį. Didžiai vertingas gali būti islamo mistiko, garsiojo Rumio draugo, sufijaus Šamso iš Tebrizo pastebėjimas: "Tai, ko neįmanoma išreikšti žodžiais, galima suvokti tik tylint."

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"