TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tarnautojams leista mažiau galvoti apie interesų konfliktus

2013 12 30 6:00

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leido valstybės tarnautojams mažiau galvoti apie privačius interesus. 

Dabar, kai tarnautojas yra pateikęs savo deklaraciją, o jau kitą dieną atsiranda naujų interesų dėl naujų sandorių, jų nebereikia atskleisti visuomenei, jei nepakliūvi į situaciją, kuriai esant tai tampa svarbu. Šis teismo sprendimas tarnautojams suteikia daugiau privatumo ir sutaupo jų laiko. Tačiau, mano manymu, jis slopina jautrumą galimiems interesų konfliktams ir sumenkina visuomenės galimybes kontroliuoti savo tarnus.

Turbūt retas pareigūnas nesidžiaugia, kad nebereikia deklaruoti kokios nors poilsinės kelionės į Turkiją. Tačiau pažvelkime į naująją tvarką kaip piliečiai. O kas, jei tas tarnautojas po kokio pusmečio bus paskirtas viešųjų pirkimų komisijos nariu ir turės atrinkti geriausią pasiūlymą dėl savo kolegų išvykos į konferenciją Stambule? Ir kas, jei jis imsis nagrinėti pasiūlymą, kurį pateiks jam taip patikusių atostogų Turkijoje organizatorius, žadėsiantis nuolaidą kelionei ir kitąmet?

Taigi seminaruose apie tarnybinę etiką daugelis mūsų tarnautojų tvirtina, kad jie esą „neturi jokių privačių interesų“. Teismui sumažinus deklaravimo naštą, tarnautojai interesų konfliktų prevencijai paprasčiausiai skirs mažiau dėmesio. O mes, pasklaidę pustuštes jų deklaracijas internete, irgi nesuprasime, kurios situacijos jiems yra rizikingos, o kurios - ne.

Ar įsivaizduojate, kokios gali būti keistos aplinkybės, kai gali kilti interesų konfliktai? Pavyzdžiui, prieš kelis šimtus metų japonų feodalas įsakė savo vasalui nužudyti vieną asmenį. Samurajus susekė pasmerktąjį Kiote, vienoje smuklėje, kur šis linksminosi. Slėpdamasis užeigos kampe samurajus laukė nakties, kad liktų mažiau liudininkų. Galiausiai išsitraukė kardą ir žengė artyn. Suvokdamas, kas jo laukia, pasmerktasis atsikrenkštė ir spjovė samurajui į veidą. Apspjautasis sustingo vietoje. Po kelių akimirkų jis paslėpė ginklą ir greitai dingo tamsoje. Kas įvyko? Nuosprendžio vykdytojas suvokė patekęs į interesų konfliktą: spjūvis jį įsiutino. Kario etika draudžia derinti užduoties vykdymą ir asmeninį malonumą kerštaujant. Darbą jis pavedė atlikti kitam, ir nuosprendis vis vien buvo įvykdytas.

Prieš kelerius metus Vilniaus teisėjas Gintaras Seikalis pasielgė panašiai. Nagrinėdamas Seimo nario ieškinį laikraščiui dėl garbės ir orumo pažeidimo, teisėjas suprato, kad nemėgsta politikų. Bylos nutartyje jis prisipažino, kad jį erzina „valdantieji, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantys”. Tai atskleidęs teisėjas nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Galime diskutuoti, ar jis nepasikarščiavo rinkdamas žodžius, tačiau sprendimas nusišalinti yra aukso vertės. Negali teisti žmogaus, kurio nemėgsti. Arba kurį myli.

Dirbdamas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje mačiau, kaip komisijos narys teisės profesorius Vytautas Andriulis nusišalino nuo vieno tarnautojo bylos nagrinėjimo paaiškinęs, kad tas "klientas" yra... jo kaimynas. Vienas geriausių tarnybinės etikos žinovų atsisakė oficialiai įvertinti elgesį žmogaus, su kuriuo nepalaikė jokių ypatingų ryšių. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad privatus interesas puoselėti kaimyniškus santykius sutrukdys jo, kaip komisijos nario, nešališkumui.

Kaip matote iš čia pateiktų pavyzdžių, interesų konfliktų situacijos dažnai yra netikėtos ir apnuoginančios pareigūną. Tad kaip išlavinti tarnautojų pasirengimą nusišalinti nuo amoralių sprendimų, jei ne prevenciškai raginant juos nuolat tikslinti savo privačių interesų deklaracijas ir pratintis atvirauti? Suvokimas, kad visuomenė irgi gali internete rasti žinių apie tavo moralines skolas, padeda išdrįsti priimti nepatogų vyresnybei sprendimą. Mano galva, mūsų aptariamas teismo leidimas tarnautojams nuolat nebetikslinti savo deklaracijų, laukiant tik tų „ypatingųjų aplinkybių“, slopins ir taip ne itin išlavintą visuomenės budrumą, kai gresia interesų konfliktas.

Juolab kad mus visus politikai beveik kasdien moko, kaip reikia ignoruoti interesų konfliktus. Naujausia interesų konflikto ignoravimo pamoka - iš Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės. Ji siūlo iš Baudžiamojo kodekso išbraukti straipsnius dėl įžeidimo ir nepagarbos teismui, o už šmeižtą numatyti tik baudą. Tokio pasiūlymo aplinkybės: L.Graužinienės partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą bandoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtent už teismo įžeidimą. Grynų gryniausias interesų konfliktas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"