TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tarp logikos, taisyklių ir „įsisavinimo“

2013 06 19 16:34

Turbūt kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs pasakojimų ar anekdotų apie Europos Sąjungos skiriamų lėšų naudojimą. Visuomenėje jau prigijo terminas „įsisavinti ES pinigus“. Trumpiau tariant tai reiškia, kad jie buvo panaudoti neracionaliai, sukuriant sąlygas kam nors pasipelnyti ar tiesiog pavogti. 

Interneto platybėse neieškojau, kuriam merui vadovaujant, kuriam administracijos vadovui administruojant prieš dešimtmetį Neringoje už beveik 230 tūkst. litų buvo sumontuoti tuo metu itin modernūs informacijos terminalai. Dalį lėšų tam skyrė savivaldybė, o kita dalis byrėjo iš ES fondų.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, ter­mi­na­lais itin di­džia­vo­si Ne­rin­gos me­ri­ja. Jos val­di­nin­kai dar 2004-ai­siais tei­gė, kad tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos spe­cia­lis­tams, Ne­rin­gos vers­li­nin­kams ga­na daž­nai už­sie­nio tu­ris­tams tek­da­vo aiš­kin­ti, ku­rio­je pu­sė­je yra jū­ra. Esą bū­ta at­ve­jų, kai sve­čiai iš Kur­šių ne­ri­jos iš­vyk­da­vo taip ir ne­ra­dę jū­ros ar su­pai­nio­ję ją su ma­rio­mis. Tuo­me­tės vie­šo­sios inf­ras­truk­tū­ros tie­siog ne­pa­ka­ko, pa­tei­kia­mą in­for­ma­ci­ją bu­vo bū­ti­na ko­re­guo­ti.

Ne­rin­gos sve­čiai jais nau­do­da­mie­si terminalais ga­lė­jo vi­są par­ą bet ku­riuo me­tų lai­ku ne­mo­ka­mai gau­ti in­for­ma­ci­ją apie tu­riz­mo inf­ras­truk­tū­rą - lan­ky­ti­nas vie­tas, vers­lo pa­slau­gas, pra­mo­gas, ren­gi­nius ir pa­na­šiai.

Ta­čiau iš ke­tu­rių ter­mi­na­lų da­bar vei­kia tik du ir abu – Ni­do­je, o at­okes­nė­se Juo­dkran­tė­je ir Prei­lo­je jų ekranai užgesę. Remontuoti dešimtmečio senumo aparatus neapsimoka ir tai visiškai suprantama: šiuolaikinės technologijos sensta joms dar net nepasirodžius.

Kad ir nesu itin pragmatiškas žmogus, vis pagalvoju, o kiek informacinių stendų

už tuos 230 tūkst. litų buvo galima įrengti? Nors ir ne tokie modernių, bet kad atliktų savo pagrindinę funkciją – informuotų tarp jūros ir marių pasiklydusius turistus.

Gal nesuvokiu, gal ko nors nežinau, bet važiuodamas greitkeliu Vilnius- Kaunas vis stebiuosi - prie kiekvieno neasfaltuoto šunkelio stovi kelio ženklas, informuojantis, kad šioje vietoje baigiasi greitkelis. Spėju, vieno tokio ženklo pastatymas kainuoja apie 500 litų. Gal tai ir nėra daug, net jei jų pristatyta šimtai, gal to reikalauja kokios taisyklės, juk teko girdėti, jog dalis skalbyklių gamintojų naudojimo instrukcijose vartotojus informuoja, kad jos netinka katėms maudyti ir kad mikrobangų krosnelės netinka joms džiovinti. Bet elementari logika sufleruoja, kad prasidėjus žvyrkeliui baigiasi greitkelis. Galbūt yra žmonių, kurie to nesupranta (klausimas, kaip tokiu atveju jie gavo vairuotojo pažymėjimą?), o gal kaip tik apsukrūs žmonės iš kelio ženklų pelnosi.

Būsiu kategoriškas, bet, manau, sostinėje tokie apsukruoliai tikrai pasipelnė iš informacinių ženklų „Vaizdingas maršrutas“. Pabandykit jais vadovautis ir po pusvalandžio suprasit, kad visas Vilnius yra „vaizdingas maršrutas“.

Nežinau, ar greitkelio ir sostinės informaciniai ženklai buvo iš dalies finansuojami ES pinigais. Tai ne esmė. Bėda ta, kad per ES fondus ateinančias lėšas nesąmoningai traktuojame kaip kažkieno kito, kad jas ne gėda „įsisavinti“, kad nesuvokiame, jog galima daug racionaliau ir protingiau investuoti ir taip kurti savo valstybės gerovę.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"