TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tarp pirmojo ir antrojo turo

2014 05 16 6:00

Prieš prezidento rinkimų pirmąjį turą viešojoje erdvėje buvo aptarinėjamos dvi intrigos – ateis ar neateis ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų ir ar reikės antrojo turo. Buvo ir manančiųjų, kad jeigu balsuos daugiau kaip pusė rinkėjų, antrojo turo neprireiks, tai bus tik Dalios Grybauskaitės perrinkimas valstybės vadovo poste.

Rinkėjų aktyvumas, deja, nenustebino. Jau kelinti prezidento rinkimai, kai balsuoti ateina vos per penkiasdešimt procentų balsavimo teisę turinčiųjų. Atrodė, kad įvykiai Ukrainoje paskatins pilietinį aktyvumą, tačiau taip neįvyko – kaip ir 2009-aisiais, balsavo apie 52 proc. rinkėjų. Tačiau procentai dažnai pasako ne viską. Per penkerius metus rinkėjų sumažėjo 137 tūkst., balsuoti atėjo 61 tūkst. mažiau. Mažėjame tiesiog akyse, tačiau pavojaus varpai tyli.

Taigi balsavo daugiau kaip pusė rinkėjų, tačiau prognozuotas perrinkimas neįvyko. Ir tai galima aiškinti dvejopai. Pirma, po penkerių metų darbo vargu ar įmanoma išlaikyti tą beveik milijoną rinkėjų, už D.Grybauskaitę balsavusių 2009 metais. Antra, netikėtai gerai pasirodė kiti kandidatai.

Prieš penkerius metus Europos komisarė D.Grybauskaitė buvo didžiosios dalies piliečių kandidatė į šalies vadovo postą. Politiškai ji nebuvo susijusi su jokia partija, nors buvo dirbusi viceministre A.Kubiliaus Vyriausybėje ir ministre A.Brazausko Vyriausybėje. Dabar ji tikrai nėra tokia kandidatė, nes per tuos penkerius metus parodė tam tikrą savo poziciją. Dabar ji laikoma liberalių pažiūrų politike, remiama dviejų dešiniųjų mūsų partijų. Nors D.Grybauskaitė ne kartą yra pabrėžusi, kad yra nepriklausoma kandidatė, Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio parama parodo tam tikrą šių partijų ir šalies vadovės politinį ryšį. Juk vargu ar šios partijos remtų joms politiškai svetimą kandidatą. Be to, prezidentė laikosi aiškios pozicijos Darbo partijos atžvilgiu, tad tikrai praranda nemažą dalį šios partijos elektorato.

Čia reikėtų atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kurį išryškino šie prezidento rinkimai. Jie parodė, kad dalyvauti juose nepriklausomam kandidatui tampa beveik neįmanoma. Ar būtų D.Grybauskaitė surinkusi tiek balsų, jei ne drausmingi konservatorių partijos rinkėjai? Esu tikras, kad ir Artūras Paulauskas būtų gavęs daugiau balsų, jeigu jį tikrai būtų rėmusi Darbo partija, o Naglis Puteikis būtų gavęs daugiau balsų, jei apskritai būtų turėjęs kokios nors politinės partijos paramą. Šie prezidento rinkimai buvo labiausiai partiniai rinkimai, ir reikia manyti, kad partinių kandidatų vaidmuo šalies vadovo rinkimuose tik stiprės. Tokių nepriklausomų kandidatų kaip Valdas Adamkus ir D.Grybauskaitė laikai eina į pabaigą. Kad ir kaip mūsų piliečiai nepasitiki politinėmis partijomis, be jų demokratinė politika vargu ar įmanoma.

Rinkėjų skaičių sumažino ne tik išryškėjęs prezidentės politinis veidas, bet ir tam tikros klaidos darbe. Jų vargu ar įmanoma išvengti, tačiau klaida yra ir jų nepripažinti. Viena ryškesnių - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo istorija, kai generolas ir pulkininkas tapo nepatikimi, remiantis vien melo detektoriaus rodmenimis.

Kitas veiksnys, lėmęs antrąjį turą, yra kitų kandidatų daug kam netikėta sėkmė. Rinkimų favoritei iki pergalės pirmajame ture pritrūko maždaug 55 tūkst. balsų. Kas juos paėmė? Vargu ar Z.Balčytis, už kurį balsavo 181 tūkst. rinkėjų. Priminsiu, kad 2009 metais, kai beveik milijonas rinkėjų balsavo už Europos Komisijos komisarę, A.Butkevičius sugebėjo gauti 162 tūkst. balsų. Dabartinis Vyriausybės vadovas tada dar nebuvo toks populiarus kaip dabar, todėl galime daryti išvadą, kad Socialdemokratų partijos atstovo dalyvavimas prezidento rinkimuose netapo kokybiškai sėkmingesnis. Aišku, augimas yra, nes 2004 metais prezidento rinkimuose Česlovas Juršėnas gavo 147 tūkst. balsų, o 2002 metų rinkimuose Vytenis Andriukaitis - tik 105 tūkstančius.

Atrodo, kad tų 55 tūkst. balsų pritrūko dėl trijų kandidatų „kaltės“. Pirmiausia labai sėkmingai pasirodė A.Paulauskas. Jis gavo 160 tūkst. balsų, t. y. gerokai daugiau nei 2009 metų rinkimuose kartu gavo Valentinas Mazuronis ir Loreta Graužinienė. Yra manančiųjų, kad buvęs socialliberalų lyderis būtų laimėjęs daugiau, jei nebūtų buvęs susijęs su Darbo partija. Deja, niekam nelemta sužinoti, kaip būtų buvę, jei būtų buvę...

2009 metų prezidento rinkimuose nebuvo tokio kandidato, kurį būtų galima lyginti su N.Puteikiu. Tada visi kandidatai buvo politinių partijų atstovai, išskyrus, žinoma, pačią D.Grybauskaitę. Nebuvo tokio politinę sistemą kritikuojančio kandidato, o dabar šis kritikas gavo 124 tūkst. balsų. Aišku, galima spėti, kad jei rinkimuose būtų dalyvavęs Rolandas Paksas, N.Puteikio pasirodymas nebūtų buvęs toks sėkmingas, tačiau nušalintasis prezidentas galbūt būtų gavęs dar daugiau balsų.

Paskutinis „kaltininkas“ yra Valdemaras Tomaševskis, kuris prieš penkerius metus gavo 65 tūkst., o šiuose rinkimuose – net 109 tūkst. balsų. Lenkų politinio lyderio pergalė Visagine ir geras pasirodymas Klaipėdoje rodo, kad mūsų svarbiausios politinės partijos pamiršo rusakalbius šalies piliečius ir leido jų atstovu tapti žmogui, kurio lojalumas Lietuvos valstybei yra labai abejotinas.

Rinkėjų balsų pasiskirstymas pirmajame ture vargu ar ką sako apie tai, kaip jie pasiskirstys antrajame ture. Galime tik spėti, kaip balsuos tie, kurių kandidatai į antrąjį turą nepateko. Prezidento rinkimų istorijoje jau turime du atvejus, kai pirmajame ture pirmavęs kandidatas antrajame ture pralaimėjo, todėl prognozuoti, kas rinkimus laimės šį kartą, nėra labai lengvas darbas. Tuo labiau kad abu kandidatai yra verti aukščiausio valstybės posto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"