TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tarp žaidimo taisyklių ir galimybių meno

2013 06 14 6:00

Lietuvos prezidento pareiga Seime skaityti metinį pranešimą apie padėtį šalyje, vidaus ir užsienio politiką yra numatyti Konstitucijos 84 straipsnyje. Tai eilinis politinio gyvenimo įvykis, kurio nereikėtų sureikšminti ir tikėtis kažko, ko neverta tikėtis. Jei Konstitucija nereikalautų, tų metinių pranešimų galbūt visai nebūtų. Ar kas nors pasikeistų?

Viešojoje erdvėje girdėti pastarojo prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimo vertinimų – „įdomus“, „pilkas“, "nieko nesako". Politikoje neįmanoma visiems įtikti. Įvairios socialinės grupės turi skirtingą supratimą apie tai, ką turėtų daryti valdžia, todėl kad ir ką ji darytų, vis tiek rasis nepatenkintųjų. Tas pats tinka ir metiniam pranešimui – kad ir kokį jį parašytum, vis tiek visiems neįtiksi.

Todėl į tokį žanrą reikia žiūrėti kaip į politinį žaidimą, suvokiant žodį „žaidimas“ nevaikiškai. Suaugusieji taip pat žaidžia žaidimus. Žaidžia labai rimtai, nes tie žaidimai lemia pinigus, padėtį, garbę ir kitus dalykus – ar tai būtų sportas, ar azartiniai lošimai, ar verslas, ar politika.

Politikoje žaidėjai yra matomi ir nematomi. Šalies prezidentas yra galbūt matomiausias žaidėjas, todėl jo žodžiai ir veiksmai labiausiai stebimi. Tačiau ar labai mus domintų valstybės vadovo veikla, jei jo galios būtų panašios į kai kurių Europos monarchijų karalių ar karalienių galias? Lietuvos prezidento galios yra nepalyginti didesnės, todėl jo veiksmai politiniame lauke yra daug įdomesni.

Sunku keliais žodžiais pasvarstyti, ko siekė mūsų Konstitucijos autoriai. Greičiausiai jie siekė apriboti valdžios galimybes priimti šališkus sprendimus, todėl stengėsi tokias galias padalyti. Valstybės vadovo instituciją padarė renkamą visuotiniuose rinkimuose. Tautos mandatą turi ne tik Seimas, bet ir prezidentas. Tai suteikia jam moralinį piliečių palaikymą. Vykdomąją valdžią mūsų Konstitucijos autoriai padarė dvigalvę – padalijo jos galias tarp Vyriausybės ir prezidento. Pati Vyriausybė, nors ir formuojama Seimo daugumos, negali būti sudaryta be prezidento parašo. Žodžiu, konstitucinės taisyklės yra tokios, kokios yra, o mums belieka stebėti ir analizuoti, kaip pagal šias taisykles vyksta politinis žaidimas.

Visuotiniai valstybės vadovo rinkimai kelia piliečiams iliuzinių vilčių, kad toks vadovas daug gali. Tokių vilčių griauti negalima, ypač jei nori būti perrinktas antrai kadencijai. Akivaizdu, kad D.Grybauskaitė ruošiasi vėl kandidatuoti į šalies vadovo postą – tai rodo vien faktas, kad metiniame jos pranešime neužsimenama apie Visagino atominę elektrinę. Kai didesnė tautos dalis šios elektrinės statybos idėją vertina neigiamai, geriau šio klausimo neliesti.

Tačiau klausimas, kiek gali Lietuvos Respublikos prezidentas, neturi vienareikšmio atsakymo. Vienas dalykas – konstitucinės taisyklės – yra aiškus. Tačiau yra politinė praktika, kuri klostosi įvairiai, priklausomai nuo Seimo sudėties, prezidento santykių su Seimo dauguma. Juk plika akimi matyti, kad prezidentė geriau vertino praėjusios kadencijos Seimo daugumą ir jos sudarytą Andriaus Kubiliaus Vyriausybę. Taip pat ir ta dauguma stengėsi puoselėti gerus santykius su šalies vadove – atmetė, regis, tik vieną prezidentės veto.

Šalia konstitucinių taisyklių ir politinės praktikos yra dar vienas veiksnys, neleidžiantis vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ką gali prezidentas. Tai – šį postą užimančio žmogaus asmenybė. Algirdas Brazauskas prezidento poste buvo atsargus, Valdas Adamkus buvo aktyvesnis, pirmojoje kadencijoje net bandė paveikti Seimo daugumos sudarymą, tačiau daugiausia energijos jis skyrė Lietuvai reprezentuoti tarptautinėje erdvėje. D.Grybauskaitė akivaizdžiai sustiprino prezidento institucijos įtaką šalies vidaus gyvenime. Prezidentė veikia kaip viena vykdomosios valdžios galvų, tačiau išlaiko atstumą tarp savo ir Vyriausybės veiklos, kad nebūtų sutapatinama su ministrų kabinetu.

Juk laikydamasi Konstitucijos raidės prezidentė galėtų nesikišti į šilumos ūkio valdymą, kuriuo užsiima savivaldybės. Galėtų nesikišti į viešųjų pirkimų reglamentavimą ir organizavimą, nes tuo užsiima speciali tarnyba prie Ūkio ministerijos. Tačiau ji aktyviai veikia, ir piliečiai vertina jos veiklą. Jau ne viena gyventojų apklausa rodo, kad prezidentės reitingai vėl kyla.

Politikos moksle seniai įrodyta, kad piliečiai nelabai domisi einamąja politika, kad balsuoja remdamiesi emocijomis, tačiau dažniausiai balsuoja protingai, ypač valstybės vadovo rinkimuose. Gal todėl, kad tokiuose rinkimuose nedaug kandidatų ir lengviau pasirinkti tinkamą.

Metiniame pranešime valstybės vadovė savotiškai atsiskaitė savo rinkėjams. Svarbiausiu dalyku laikyčiau kalbėjimą apie socialinį teisingumą, kuris galbūt yra skaudžiausias klausimas mūsų visuomenėje. Nejaugi mūsų žmonės nemato, kaip per viešuosius pirkimus vagiami biudžeto pinigai? Nejaugi nemato, kaip stebuklingai praturtėja valstybės pareigūnai? Jei jiems ir iškeliamos bylos, jie niekaip nenuteisiami.

Prezidentė kalbėjo ir apie kitus skaudžius dalykus, tačiau ji negali, pavyzdžiui, priversti Seimą pakeisti Vietos savivaldos įstatymą, kad merus ir seniūnus rinktų patys piliečiai. Tokiais rinkimais nesuinteresuotos politinės partijos, nes dabar šie postai yra partijų grobis, stiprinantis jų vietinius skyrius.

Daug ko negali prezidentas, tiesiog to neleidžia žaidimo taisyklės. Tačiau visi žinome posakį, kad politika – galimybių menas. Šiuo požiūriu galima teigti, kad D.Grybauskaitė aktyviai naudoja visas galimybes, kurias teikia jos užimamas postas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"