TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tarybiniai lenkai. O galbūt Lietuvos?

2012 12 07 6:00

Nenoriu sakyti tiksliau ir tarptautiškai - sovietiniai lenkai, nes gali užsigauti. Nors ir būtų dešimteriopai tas pat.

Tačiau gal tokių lenkų nei buvo, nei yra? Manau, kad jei buvo stipriai auklėjami tarybiniai lietuviai (tiek besiilginčių), tai lygiai lietė visus. Ir autonominis ideologas Ivanas Tichonovičius (Jan Ciechanowicz) atkakliai propagavo ypatingą tautą, kuri net galėtų su Maskvos pagalba susidaryti alternatyvią arba papildomą Tarybų Lenkijos valstybę iš Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos gabalų. 

Būtų gūdu, o vis dėlto tokio baltiško Kaukazo čia nepavyko sukelti. Tačiau tą pačią koncepciją siūlo tarybinio lenko "korta". Jos negausi nei Čekijoj, nei Suomijoj, nei pačioj Lenkijoj, tad juolab Vakaruose. Tik posovietinei erdvei, tik tiems, kurie pasisako esą sovietai arba iš sovietinių lenkiškų tėvų.

Čia vėl nėra ko užsigauti, nes laisvas ir pasiūlymas, ir pasirinkimas. Jei tu - išdidus "lenkas Rytuose", tad pagal Varšuvoj sukurtą Kortos įstatymą - sovietinis arba posovietinis.

Gaila tų Lietuvos lenkų, kurie nepriima paprasto apibrėžimo - Lietuvos lenkas - nuoširdžiai, o leidžiasi įrašomi į kokių beribių "kresų" ar "rytų", tai yra buvusios Sovietų Sąjungos, lenkus.

Dalis jų arba tėvų gal persikėlė tada migruodami iš Gudijos - vizų nereikėjo, tačiau po 22 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos jau galėtų būti daugiau sąmonės aiškumo. Painioja gal ir lingvistinė tradicija iš tų senovės laikų, kai Lietuva arba Ukraina galėjo būti suvokiamos vien geografiškai, o ne kaip šalys - valstybės. Tačiau šiandien, matydami vietoj "Lietuvos lenko" kažkokį "lenką Lietuvoje" (Związek Polakow na Litwie), ką pirmiausia gali suvokti kaip būnantį Lietuvoje gal atsitiktinai, galbūt laikinai, nepykime, o atjauskime; juk ir mūsų kaimynui čia pat Lietuvoje ta specifinė lingvistika trukdo, ko gero, pilietiškai skaidriau apsispręsti.

Gal praverstų kokie pokalbiai, o paskui ir apklausos šia tema Lietuvos lenkiškose (taip pat rusiškose, žydiškose, baltarusiškoje) mokyklose? Tepamąsto kiekvienas, ar sakymas "Lietuvoje" užuot "Lietuvos" (plg. "na ogrodzie" - aptvare) neskiepija papildomo, veikiau niekam nereikalingo, atskirumo jausmo. Lietuviškai kitaip nepasakysi, o kaip tarti lenkiškai, kad neatsidurtum atsitvėręs "na ogrodzie"?

Šventasis Tėvas Jonas Paulius II, kai lankėsi Lietuvoje, patarė tautiečiams jaustis geriau, pirmiausia europietiškai ir pilietiškai: "Esate lenkų kilmės lietuviai." Suprask, Lietuvos piliečiai ir šios žemės žmonės. Puoselėjantys lenkišką kultūrą, kodėl ne, tačiau be skriaudos jausmo, kodėl gyvena Lietuvoj. Gal tai privilegija, nebūtinai nelaimė? Gal misija prisidėti, kad stiprėtų lenkų ir lietuvių bendrumas, ne priešiškumas? Ir vėl gaila, jeigu palaimintasis Jonas Paulius II tebelieka Lietuvos lenkų nesuprastas.

Tad ką siūlyti tiems "atsidūrusiems Lietuvoje" - nelyginant svetimtaučiams "na Litwie"? Juk ir jiems negerai, ir kai kurie lietuviai būgštauja.

Kas norės iškreipti mano mintį, tuoj sakys nesąs čia laikinai, o nuo "diedo pradiedo". Būtent, pritariu, nes ir apie tai liudija lenkų Talmontų, Vidmontų, Narmontų (Normantų) pavardės. Dar atsiminiau kadaise pažinotą malonią šios žemės poetę ponią Alvidą Bajor. Arba Lenkijoje sutiktą dainininką iš Vilniaus, beje, karo metais dainavusį ir lietuviškoj operoj, kurio pavardė besanti Katin. Afišose jį tada žiauriai lituanizavo, rašė Katinas. Išsaugojo humoro jausmą, tad prisimindamas tik juokėsi.

Manau, nieko užgaulaus lenkams nebūtų atsitikę, jei žuvusio prezidento atminimui turėtume Vilniuje Lecho Kaczynskio gatvę, tą ankstesnė miesto taryba jau buvo nusprendusi. Tačiau kažką tuomet alergiškai išbėrė, tad užprotestavo. Ką? Nebent ambasadą.

O kad Ievos Simonaitytės gatvė neseniai gavo antrą lentelę "ulica Ewy Symoneit", čia jau rafinuota šunybė. Tegul tai iškrėtę pasižiūri į savo sąžinę ir atmintį, kas tokį kiršinimą pakišo ir kodėl. Deja, kontora dirba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"