TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tas brangus žodis - teisingumas

2012 04 12 6:00

Bandau suprasti, kodėl Lietuvoje taip ilgai tarp žmonių brandintas koks nors gražus jausmas, kurį įprasmina tai simbolizuojantis žodis, per trumpą laiką gali būti sunaikintas kartu su gimstančia viltimi.

Tai nėra tik šių dienų mūsų valstybės fenomenas. Tarpukario Lietuvoje taip pat turėjo praeiti beveik dvidešimt metų po nepriklausomybės paskelbimo, kai valstybę, apraizgytą korupcijos, "švogerizmo", masinio žmonių nusivylimo, pasireiškusio milžiniška emigracija iš savo krašto, ėmė bandyti žadinti grupė entuziastų intelektualų. Bet jų darbai pražuvo tik savo interesus ginančių partijų kovoje. Šios partijos mintyse jau matė save Seime ir nepastebėjo, kaip esant tokiai tarpusavio kivirčų atmosferai svetimi atėmė valstybę.

Atėmė, nes tuo metu jau pati valstybės sąvoka ne vienam lietuviui mažai ką reiškė, o ginti jos į miškus tauta išėjo tik tada, kai valstybės neteko. Bet iš pradžių, kad tokia nelaimė Lietuvą ištiktų, turėjo būti nuvalkiotas pats žodis "valstybė", netekti prasmės žodžiai "mūsų valstybė", nes jie atsidūrė lūpose tų, kurie įtikėjo, kad valstybė - tai aš. Mano giminės, artimieji, draugai ir visi man reikalingi žmonės. O kiti tapo nereikalingi.

Ir dabar, praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų, kai atkurta nepriklausomybė, ne vieno Lietuvos piliečio sąmonėje žodis "valstybė" yra vis labiau "išplautas". Jau nekalbant apie žodžius "mūsų valstybė". Dėl tų pačių priežasčių, kaip ir tarpukario Lietuvoje. Bet galime tik padėkoti išorinėms tarptautinėms aplinkybėms, kurios skiriasi kaip diena ir naktis nuo to, kas supo mus tarpukario laikais. Todėl valstybės nepriklausomybę dar turime. Bet ilgai trūko pasitikėjimo savo jėgomis, savo valstybės ateitimi. Taip pat trūko ir žodžio, galinčio suvienyti įvairios pasaulėžiūros Lietuvos žmones ir paskatinti kiekvieną iš mūsų galvoti ne tik apie savo, bet ir tautos bei valstybės ateitį.

Ir štai tas žodis gimė. Teisingumas. Kiekvienas iš mūsų šį žodį galime suvokti savaip, bet visi suprantame, kad ne tik ekonominiai nepritekliai veja žmones iš savo krašto. Visi mes, o ypač tie, kurie nesukūrėme savo materialinės gerovės lipdami kitiems per galvą, gyvename be melo ir suktybių, jaučiame, kad mūsų valstybėje trūksta teisingumo ir labai daug yra savivalės. Politinės ir teisinės valdžios, taip pat ir didelių pinigų. Ir per mažai yra dėmesio kiekvienam žmogui, todėl ir bėga mūsų tėvynainiai ten, kur viso to yra daugiau.Ar gali ir Lietuva tapti daug teisingesnė savo žmonėms? 

Gali. Bet su sąlyga: jeigu mes nenuvalkiosime prasidedančioje Seimo partijų rinkimų tarpusavio kovoje paties žodžio "teisingumas", kaip jau buvome per dvidešimt metų nuvertinę žodžius "tauta" ir "valstybė". Kartu su teisingumo siekiu ir pirmaisiais nors ir mažais žingsniais šia linkme turėtų vėl atsirasti tikėjimas savo jėgomis, o vėliau ir savo tauta bei valstybe. Turime atsisakyti net minties, kad Lietuvoje negali būti tokios pat teisės ir teisingumo, kaip kitose jau daug šioje srityje pažengusiose Europos valstybėse, kad lietuviai nieko negali ir nemoka ir todėl yra verti likimo būti valdomi svetimų arba savų sukčių.

Ir pagaliau, kad pačioje valdžioje gali būti tik sukčiai be jokios atsakomybės piliečiams, kad mūsų teisėsauga ir teisėtvarka gali būti kažkokie vienas kitą dangstantys klanai, kuriems teisė ir teisingumas yra daug mažiau svarbūs nei asmeniniai, grupiniai ir kiti interesai.

Siekis daugiau teisingumo galėtų būti vienijantis mūsų tautą, kaip anksčiau vienijo laisvės troškimas. Ir pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse. Pradedant nuo studentų teisės į normalią stipendiją ir ne bankų, o jaunų žmonių interesus atitinkančią paskolų už mokslą sistemą, žmogiškas darbo sąlygas, valstybės ir piliečių, o ne monopolininkų interesus atitinkančias šilumos kainas ir baigiant pagarba ir dėmesiu tiems žmonėms, kurie jau išėjo į pensiją pagal savo atliktą darbą ir nuopelnus valstybei. 

Siekti teisingumo - tai ne tik sutvarkyti teisėtvarkos sistemą, paskatinti ją, o jeigu reikia, ir priversti tarnauti ne savo asmeniniams ir grupiniams, bet valstybės ir piliečių interesams. Tai ir suvokti, kad prieš įstatymą turi būti lygūs visi. Beje, įskaitant ir tuos, kurie tą įstatymą saugo ir turėtų vykdyti teisingumą.

Siekti daugiau teisingumo - tai reikštų ne tik suteikti galimybę piliečiams kontroliuoti politinę ir teisinę šalies valdžią, maksimaliai dalyvauti valstybės gyvenime, bet ir sukurti tokią visuomeninę sistemą, kuri apsaugotų nuo persekiojimo tuos, kas sukyla prieš šią savivalę įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Nuo savivalės turėtų būti saugomi ir padorūs teisėsaugos pareigūnai, jeigu juos norėtų nušalinti valdžios žmonės už tai, kad šie bandė išsiaiškinti tamsius tos pačios valdžios veikėjų ar partijų darbus.

Visa tai galėtų būti piliečių ir visuomenės darbai, susibūrus po bendra vėliava už teisingumą Lietuvoje. Tačiau visi šie tikslai kaip dangus ir žemė skiriasi nuo to, kaip teisingumą supranta įvairių Seimo politinių partijų atstovai, pajutę, kad mūsų žmonėms žodis "teisingumas" ima kelti viltį. Net blogame sapne daugelis iš mūsų nebūtų galėjęs susapnuoti, kad teisingumo vėliava nuspręs apsigaubti Darbo partija, kuriai be kliūčių Vilniaus miesto savivaldybė ir policija leido organizuoti mitingą Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, toje pačioje vietoje, kur surengę mitingą judėjimo "Už teisingumą" visuomenininkai, sąjūdininkai, Kovo 11-osios akto signatarai jau kviečiami į teismą.

Darbo partijos mitingas klanui nepavojingas, nes jį sušaukė tie, kurie turi problemų su teisėsauga dėl galbūt neskaidrios partijos buhalterijos. Ši byla, kurioje aiškinamasi didelių pinigų atsiradimo kilmė, ilgai buvo vilkinama, kol spaudžiant visuomenei teismas ėmėsi priemonių užkirsti tam kelią.

Žodį "teisingumas" ėmė vartoti ir konservatoriai, ypač kalbėdami apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų mįslingą atleidimo istoriją, bet dabar kyla abejonių, ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nepasinaudojo minėtais pareigūnais ir nepames jų likimo valiai, kaip prieš šią kadenciją nustūmė į šoną kaip nereikalingus taip pat labai keistomis aplinkybėmis atleistus Valstybės saugumo departamento pareigūnus.

Apie teisingumą dažnai kalba ir partijos "Tvarka ir teisingumas" vadovai. Tačiau ši partija įsivėlė į korupcinius procesus ne vienoje krašto savivaldybėje, kur tik gavo valdžią, įskaitant ir sostinėje, parodė liūdną pavyzdį, kaip galima panaudoti 100 mln. litų nacionalinio stadiono statybai. Be to, aukščiausi partijos vadovai protegavo savo įtakingą narį, žinantį kontrabandinių kelių subtilybes, į Seimo Antikorupcijos komisijos vadovo kėdę.

Ar po to nekyla rimtų pasvarstymų, kad ši partija gal ir galėtų pasilikti tik "Tvarkos" partija? Juos, beje, ir vadina "tvarkiečiais". Bet vertinant ne žodžius, o minėtus darbus ji būtų tik korumpuotos tvarkos atstovė. O tai taip nuvylė ne vieną buvusį prezidento Rolando Pakso šalininką, patikėjusį jo pažadu kovoti už teisingumą, kuris baigėsi neaiškios kilmės paties R.Pakso šeimos praturtėjimu.

Apie teisingumą kitos trys Seimo partijos lyg ir nekalba. Nei socialdemokratai, nei abiejų rūšių liberalai. Gal ir gerai, kad nekalba. Būtų blogai, jeigu žodį "teisingumas" Seimo partijos nuvalkiotų kaip kitus žodžius, kurie kėlė viltį ir tikėjimą. Aišku, kiekvienoje partijoje, taip pat ir Seime, yra padorių politikų. Jeigu šie politikai norėtų prisidėti atgaivinant Lietuvos žmonių tikėjimą savo valstybe, būtų gerai, kad šios kadencijos parlamentas dar spėtų priimti nors įstatymą dėl ypatingojo prokuroro, kuris tikrai galėtų iš pagrindų sukrėsti juodąja dėže pavirtusią prokuratūros sistemą.

O teisingumo siekį šios Seimo partijos galėtų palikti visuomenei ir piliečiams. Įvairių valdžios institucijų pagalba būtų naudinga siekiant daugiau teisingumo valstybėje, bet šios institucijos pačios, deja, dažnai yra apraizgytos įvairių įtakos grupių interesų. Todėl, kaip ir tada, kai mūsų valstybei kilo grėsmė, esame palikti vienui vieni kovoje su blogiu. Šį kartą savųjų blogiu. Vis daugiau šviesių žmonių supranta: šį blogį galime įveikti tik mes patys, o mūsų dalyvavimas pilietinėse akcijose už teisingumą ir yra tas kelias.

Kiekvieno atėjimas, buvimas kartu yra svarbus, nes turintieji valdžią gerbia tik jėgą. Taikią jėgą, gerbiančią save kaip tautą. Tad šį šeštadienį 13 val. neabejingi savo valstybei bei siekiantieji daugiau teisingumo yra laukiami Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kad pasakytume: mes už teisingumą todėl, kad mes už Lietuvą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"