TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tas karštas centrinio banko charakteris

2013 02 14 6:00

Dūsaujant dėl to, kas čia dedasi Lietuvos komercinių bankų sektoriuje, kalbą galima pradėti palyginant laikinai uždarytą Ūkio banką su jau likviduojamu "Snoru". Šie du bankai nuo seno buvo minimi lyg duetas - jų veikla skyrėsi nuo kitų bankų.

Mat Lietuvoje veikiančių vietinių bankų, neturinčių pagrindinių kompanijų užsienyje, veikla tikrai yra šiek tiek kitokia. Jie juk gali gauti lėšų tik pritraukdami indėlius, išplatindami akcijas, obligacijas arba pasiskolindami iš kitų bankų. Bet neturi to papildomo maitinimo šaltinio - "motinos", kuri įmestų vieną kitą milijardą į antrinį banką.

Todėl šie du vietiniai bankai norėdami išlikti konkurencinėje kovoje siūlydavo didesnes palūkanas už indėlius.

Kitas šių bankų panašumas - jų kreditavimo veikla: didelė jų paskolų portfelio dalis buvo suteikta susijusiems asmenims. Nors banko savininkai tokiu atveju kaip tik labai gerai žino, ką jie finansuoja, bet centrinis bankas laiko susijusių asmenų kreditavimą rizikingu, todėl reikalauja suformuoti didesnius atidėjinius. Taip bankams labai suvaržomos kreditavimo galimybės, jiems reikia turėti dar daugiau kapitalo.

Žinoma, šie bankai kai kuo skiriasi: Ūkio bankas yra gerokai mažesnis už "Snorą".

Tačiau pagrindinį Ūkio ir "Snoro" bankų situacijos panašumą lemia Lietuvos banko valdybos sprendimai. Per pusantrų metų uždarius jau antrą banką antrą kartą pranešta, neva įvykius išprovokavo patys banko savininkai. Ūkio banko atveju ta neva lemtinga provokacija buvęs pagrindinio akcininko Vladimiro Romanovo pareiškimas, kad jis neišgali mokėti algų krepšininkams, o "Snoro" krizei lemtingas neva buvo "Lietuvos ryto" straipsnis.

Ir tą kartą, ir dabar Lietuvos bankas savo kaltės nemato. Tačiau antrą kartą kyla klausimas - ar ne paskubėta?

Mat krinta į akis pasikeitusi Lietuvos banko politika: rinkos prievaizdas dabar kitaip vertina ir toleruoja bankų riziką. Kur kas griežčiau vertinamos tokios rizikingos bankinės operacijos, kurias ir anksčiau bankai vykdė, - pinigai gana rizikingai apsisukdavo, sugrįždavo - bet nieko neatsitikdavo. O dabar Lietuvos bankas staigiai ir kategoriškai reaguoja į tokius rizikos signalus. Viena vertus, jo priedermė - prižiūrėti komercinius bankus. Kita vertus, tikrasis jo uždavinys - žiūrėti, kad neįvyktų bėda, o ne tą bėdą paankstinti ar net ją sukelti.

Nėra abejonių - sustabdyta bet kokio banko veikla reiškia mirtį. Atkurti jos, galima sakyti, neįmanoma, nes pasitikėjimas banku yra pakirstas. Negana to, kiekvieno banko veiklos sustabdymas turi žalingų pasekmių visai komercinių bankų sistemai, nes sukelia grandininę nepasitikėjimo reakciją. Todėl neprotinga sakyti, kad kiti bankai neva gali būti suinteresuoti konkurento griūtimi.

O kalbos, kad taip neva siekiama išvengti didelių nuostolių, - netiesa. Nes sustabdžius bet kurio banko veiklą niekuomet neužteks pinigų atlyginti visiems kreditoriams. Banko savininkai neteks turto, akcijų. Bankroto precedūra brangiai kainuos ir bus apmokėta tikrai ne Lietuvos banko, o indėlininkų ir kitų kreditorių lėšomis. Daugumai indėlininkų, žinoma, bus atlyginta, bet kiti kreditoriai, pirmiausia įmonės, nukentės.

Itin keista, kad nė vienas iš dviejų bankų krizės atvejų neįvyko kreditorių iniciatyva. Veiksmų ėmėsi centrinis bankas. Mat jis būtų atsakingas, jeigu pevėluotų, jeigu komercinis bankas žlugtų pats. Tada nukentėtų ir Lietuvos banko atsakingų tarnautojų reputacija. Bet per anksti uždaręs rizikingą banką centrinis bankas lieka nekaltas. Kaip tik todėl kyla abejonė, ar ne per anksti Lietuvos bankas supanikavo ir sustabdė antro banko veiklą? Gal tik saugodamas savo kailį?

Ūkio banko atveju pagrindinis nurodomas rizikos šaltinis - per daug įvertintas jo turtas. Mat bankas, išduodamas kreditą, kaip užstatą paima turtą; kredito suma aiški, o turto vertė nuolat svyruoja, nes priklauso nuo rinkos. Ji svyruoja tiek į minuso, tiek ir į pliuso pusę. Bet jeigu kiekvieną kartą akcijų kursui kritus ar kažkurios paskolą paėmusios įmonės veiklai suprastėjus būtų uždaromi bankai, reikėtų uždaryti visus bankus, nė vieno neliktų.

Buvo pranešta, kad Ūkio banko likvidumo normatyvas buvo 29, o reikalaujamas minimumas - 30. Tai labai mažas neatitikimas. Vadinasi, bankas lyg ir vykdė reikalavimą, lyg ir turėjo lėšų vykdyti atsiskaitymus, tačiau Lietuvos bankas išsigando, nes patikrinęs įkeistą turtą suabejojo, ar šis įvertintas tokia verte, kokia jį būtų galima realizuoti. Ar to pakako panikai?

Dar vienas dalykas labai nesąžiningas indėlininkų atžvilgiu: Lietuvos bankas atlieka vadinamąjį streso testą - sukuria hipotetinę situaciją, kas atsitiktų komerciniam bankui, jeigu jo indėliai sumažėtų 10, 20, 30 proc. ir pan. Tokį testą daro ir komerciniai bankai. Tačiau niekada nėra viešai pranešta, kad štai testas parodė, jog mažiausiai atsparūs rinkoje tie ir tie bankai.

Ar tai reiškia - kol viešai nepasakyta, kad ne visi bankai funkcionuoja gerai, tol žmonės nepatiria jokios rizikos? Ar tada visi bankai yra vienodai patikimi?

Akivaizdu, kad apie nevienodą bankų riziką gyventojai turi būti informuojami. Turi būti nustatytas skirtingo lygio indėlių draudimas skirtingos rizikos bankuose.

Lietuvos bankas nepakankamai informavo gyventojus apie riziką bankų sistemoje ir neatliko jų švietimo funkcijos. Ar paaiškinimas vienas - tiesiog bijota panikos? Nes jeigu būtų paskelbta, kad Ūkio bankas yra didesnės rizikos zonoje, tai šiandien šiam bankui, matyt, būtų dar blogiau: gyventojai būtų puolę atsiimti indėlių ir liūdna banko baigtis būtų pagreitinta. Bet tikrai nemalonu manyti, kad Lietuvos bankas kažką slėpė, o išsigandus ir supanikavus paskubomis imtasi kraštutinių priemonių - tiek "Snoro", tiek ir Ūkio banko atveju.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"