Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Tas, kuris krikštys Šventąja Dvasia

 

Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: „Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu.“ Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: „Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia.“ Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus.“Iš Evangelijos pagal Joną

Jėzaus krikšto scena aprašyta visose keturiose evangelijose, nutapyta įvairių dailininkų. Kone kiekvienoje bažnyčioje rasite Jėzaus krikšto paveikslą. Žmones pakeri darna. Vyksta veiksmas, apeiga, kuri perplėšia dangų ir iš ten nusileidžia Dvasia. Du vyrai vykdo Dievo valią taip, kad Dievo Karalystės užmojis pasėjamas žemėje.

Kaip tai suprasti? Kiekvienas žmogus savo patirtyje taip pat gali atpažinti tokias akimirkas nesavanaudiškame gėrio troškime ir veiksme kitam asmeniui, žmonių grupei. Tai situacijos, kuriose žmogus suvokia, kad privalo padaryti ką nors gero. Žmogus jaučiasi orus, vertingas ne dėl pripažinimo, naudos, rezultato, bet dėl paties savo atlikto pasirinkimo, veiksmo, kuris galbūt net kainavo sveikatą, materialinius turtus ar reikšmingus santykius – nes taip teisinga (kaip pavyzdys čia gali būti tautos laisvės gynėjai). Tokios patirtys mus įveda į dvasinio pasaulio dėsnių pažinimą, nepriklausomai nuo mūsų išpažįstamos ar neišpažįstamos religijos. Tai universalu.

Šiandieninė evangelija mums pasakoja Jono interpretaciją, ką jis matė ir suprato. Jonas yra asketas šauklys, gyvena dykumoje ir ragina visus atsiversti priimant atgailos krikštą, kad kiekvienas galėtų priimti ateinantį Dievo pateptąjį. Jono gyvenimas įgis prasmę, kai tai įvyks. Kol tai neįvyko – visi jo žodžiai, veiksmai ir net visas asketo gyvenimas būtų tušti svaičiojimai, kliedesiai. Jėzaus krikšto momentas yra absoliučiai reikšmingiausias – Jono gyvenimas, jo pašaukimas, nuojauta, intuicija apie savo misiją išsipildo. Jonas Krikštytojas po šio momento apie save sako: „Jam laikas augti, o man mažėti.“ Ir iš tiesų Jėzaus viešoji misija nustelbia Jono Krikštytojo atgailos judėjimą. Kai kurie Jono mokiniai tampa Jėzaus mokiniais. Šis evangelijos aspektas stiprina visus gailestingumo, teisingumo, meilės šauklius, eikvojančius savo gyvenimą, jėgas, lėšas, laiką nežinia kam, nes rezultato dažnai nematyti, o pikti balsai šaiposi, smerkia ar net persekioja. Bet yra vidinis balsas, kuris kaip Jonui pažada ženklus ir leidžia juos pamatyti.

Ką reiškia, kad Jėzus krikštijasi? Jėzus atsistoja į vieną eilę su nusidėjėliais – vagimis, žmogžudžiais, melagiais, paleistuviais, plėšikais, smurtautojais, kad priimtų atgailos krikštą kaip ženklą, jog prašo Dievo malonės ir pasiryžta pakeisti prieš tai buvusį gyvenimą, vengti bet kokio blogio. Bet Jėzus juk be nuodėmės! Ką jis čia daro?

Paaiškinimas, kad Jėzus, Dievo Sūnus, teisusis, stojasi į eilę, kad prisiimtų kitų nuodėmes, nėra lengvai suprantamas. Gali atrodyti panašiai, kaip suaugęs žmogus, kuris moko vaiką skaityti, sėdi kartu su juo ir prašo perskaityti apsimesdamas, kad nežino, kas čia parašyta, ir jam įdomu sužinoti. Tačiau iš tiesų prasmės atžvilgiu situacija yra daug dramatiškesnė, nes sprendžiamas mirties ir gyvenimo klausimas. Juk tai aš padariau mirties bausmės vertą nusikaltimą, o Jėzus sako, kad jis numirs vietoj manęs, kad aš galėčiau gyventi. Tai išreiškia Krikštytojo žodžiai: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“

Senajame Testamente Išėjimo knygoje, kai Dievas Izraelio tautą išvedė iš Egipto nelaisvės, buvo pradėta švęsti Paschą, Dievo angelo, kuris išžudė egiptiečių pirmagimius, perėjimą. Nuo tada kiekviena izraelitų šeima kiekvienais metais tą dieną turėjo paskersti avinėlį, primenantį šį įvykį, nes jo krauju pateptos durys apsaugojo nuo mirties angelo, ir izraelitai tą rytą išėjo į ilgą laisvės mokymosi kelionę. Jėzus, pristatomas kaip Dievo Avinėlis, turės mirti, kad išgelbėtų kiekvieną, kuris jį priims. Pirmame Petro laiške skaitome: „(...) esate atpirkti (...) brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.“ Evangelijoje matysime, kad Jėzus yra nukryžiuojamas šios šventės laike, o jo prikėlimas tampa įgyvendinimu to, ką išreiškė Jėzaus krikštas.

Jėzaus krikštijimosi veiksmas buvo ne individualus, bet universalus. Tikslesnis žodžio „naikina“ (gr. airein ) vertimas būtų „priima sau“. Vartojama vienaskaita – „pasaulio nuodėmę“, t. y. visą blogį, kuris buvo ir bus padarytas pasaulyje. Kodėl Jėzus gali tai padaryti? Jis – Dievo Sūnus. Atsivėręs dangus ir Dvasia, nusileidžianti ir pasiliekanti ant Jėzaus, išreiškia visos Švenčiausiosios Trejybės dalyvavimą šiame žmogaus išgelbėjime. Dvasinių dėsnių prasme kiekvienas žmogus, kuris patiki savo gyvenimą Dievui ir prašo jį vesti, pasiruošęs daryti bet ką, jei supras, kad to nori Dievas, išgyvena tą patį – jis gauna Šventąją Dvasią, kuri teikia išminties, pažinimą, jėgų įvykdyti tai, ką žmogus savo širdies gelmėje atpažįsta kaip savo misiją.

„Krikštys Dvasia“ – tik Jėzaus mirtis ir prisikėlimas grąžina žmones į vienybę su Dievu. Jėzus siunčia savo Dvasią, kuri dabartinio krikšto metu labai panašiai atveria mus dangui ir sujungia su Kristumi, už mus mirusiu ir prisikėlusiu. Žmogus nebėra vienas savo gyvenimo kovoje, jis dalyvauja tame Dievo Karalystės, kurią pasėjo Kristus, auginime. Kiekvienas, kuris šaukiasi Jėzaus pagalbos, gauna jo Dvasią, vedančią, kad žmogus „turėtų gyvenimo, kad apsčiai jo turėtų“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"