TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tas saldus žodis Laisvė ir kaip jis atsirūgo Seime

2015 11 28 6:00

1988-ųjų rudenį gyvenau anapus balos, krapštydamas galvą Kentakio ir Bronkso kavinėse ir bibliotekose, ką reiškia tos padrikos frazės telefonu iš Vilniaus, murmamos trūkinėjančiu balsu: „Neįsivaizduoji, kas vyksta!“ Vėliau CNN laidoje pamačiau užrašą „Vilnius, Lithuania“ ir tai, kaip šimtatūkstantinė minia Vingio parke (manau, labiau atstovavusi lietuvių siekiams negu Seimas 2015-aisiais) skanduoja: „Lands-bergis, Landsber-gis!“

Buvo šaukiamos pavardės ir kitų, stovėjusių tuo metu Vingio parko estradoje, tačiau nuo tų laikų Vytauto Landsbergio vardas Vakarų (ir, beje, Kremliaus politikos senbuvių) sąmonėje neatsiejamai susietas su Lietuvos Laisvės byla. Žinoma, šito nebūtų ir be LKP atskilimo nuo SSKP, tačiau Brazauskas šiuo atveju buvo taktika, o Vilniaus muzikologas iš tuometinės Konservatorijos – strategija. Kitaip sakant, kelio ženklas klaidžiojantiems posovietinėje dykumoje...

Seimui nutarus jam neteikti Laisvės apdovanojimo, nuostaba sklando, kiek teko girdėti, ir ambasadorių korpuse. Lyg nepakaktų lietingos ir žvarbios rudens pabaigos, lietuvišką purvynėlį būtinai praturtins ir provinciali, žemažiūrė politinė klampynė. Pasirodžius kolaborantams ar prisitaikėliams anais laikais, kiek pamenu, būdavo šaukiama: „Gėda, gėda!“ Skambėdavo kaip vaikų choras, bet juk vaiko lūpomis, kaip žinoma, byloja tiesa.

Nesu beatodairiškas prof. V. Landsbergio visais jo veiklos laikotarpiais šalininkas, į kai kurias Lietuvos istorijos kryžkeles bei skandalus (pavyzdžiui, masinę isteriją Garliavoje) žvelgiu kitaip. Visgi tautos atstovų balsavimas jo neapdovanoti Laisvės premija verčia apskritai jausti gėdą dėl šios sąvokos vartojimo dabartinėje lietuvių politinėje kultūroje. Nereikia nė Sausio 13-osios.

Netgi tuomet, kai šis Lietuvos inteligentas, esantis Sąjūdžio priešakyje, vienoje, rodos, telegramoje pabrėžtinai kreipėsi į Michailą Gorbačiovą, naujosios rusų partinio elito generacijos nomenklatūrininką, žodžiais „Jūsų ekscelencija...“, tai taip pat pastūmėjo Maskvą suvokti, kad esam iš kito pasaulio, tiksliau – iš kitos Žemės rutulio geopolitinės pusės. Taip iš karto buvo nustatyta psichologinė distancija tarp Maskvos ir Vilniaus, manau, nustebinusi sovietinėmis „baikomis“ išpenėtą kompartijos generalinį. Maskva pajautė asmenybę, kaip sakoma, turinčią stuburą. Prie to ji nebuvo pratusi.

Ir tuomet, kai suprato, kad Sąjūdžio vadovybė kurso nepakeis, ji įsuko malūną provokacijų (ko verta rusakalbėje žiniasklaidoje paskleista sąvoka „sąjūdistai“, besirimuojanti su „fašistai“, stebėtinai panaši į tą, kuri nūnai jau dvejus metus iš visų Maskvos kanalų pliekia Ukrainos nepriklausomybę), taip pat bangą agitacijos, konkrečiai prieš V. Landsbergį. Tuometinės konservatorijos profesorius vidine klausa girdėjo istorijos muziką, o kokius garsus pasigauna jo priešininkų Seime ausys? Apkalbas? Intrigas? Senolių aimaną dėl „kolūkių suardymo“? Ar tai ne Seimo kurmiai, nutrynę kelnes nesibaigiančiais posėdžiavimais už atvirų ir uždarų durų, tiek nužlibę nuo popiergalių, kad pavirš akuliorių neįžvelgia istorijos platybių? Ko mes iš jų galėtume tikėtis, artėjant dabartiniams išbandymams iš pietvakarių ir šiaurės rytų, kurie pareikalaus ir akiračio, ir aukštos politinės kultūros?

Konservatorijos profesorius, SSRS virsmo dienomis pianiną persivežęs į Seimą, turėjo ne tik vidinės, visai ne profesoriškos, o greičiau paaugliškos, valiūkiškos laisvės, kurios nepažįsta popierinės dūšelės, bet ir, svarbiausia – aukštesnę viziją, kurią gali išsiugdyti tik žmogus, giliau reflektavęs su XX amžiaus istorija ir ją – laimei ar nelaimei – patyręs pats.

Anų laikų laisvės vėjo dabartiniame Seime, ko gero, neužuostų nė mano aviganis šuo. Beje, tą pačią savaitę, kai Seimas Lietuvai ir pasauliui parodė, kad „nevirškina“ laisvės ir yra nepajėgia suprasti, kas yra laisva asmenybė, tokie pat apdovanojimai buvo įteikti ir toje šalyje, į kurią mes visados lygiavomės savo siekiais ir kurios lietuviai mūsų siekius visados palaikė, kurios peties žūtbūtinai reikėjo ir tebereikia Rytų Europai. Beje, tos šalies prezidentai taip pat tardavo Rytų Europos gyventoją jaudinančius žodžius, kadaise sakytus T. Kosciuškos, kitos vidumi laisvos ir aplinkybių nesuvaržytos asmenybės: „Už jūsų ir mūsų laisvę!“ Tado Kosciuškos portretas kabo Baltuosiuose rūmuose. O jo žodžiai tapo darbais – JAV kariais ir technika.

Taigi, kam įteikti šių metų JAV Laisvės medaliai (Freedom medal)? Ogi buvusiam FBI direktoriui, atsisakiusiam paklusti prezidento Richardo Nixono nurodymui atleisti prokurorą, dalyvaujantį Votergeito byloje, nes tai prieštaravo jo įsitikinimams – buvo pažeista Konstitucija. Taip pat – kongresmenui, kuris atskleidė ginklų tiekimo Iranui septintajame dešimtmetyje aferas. Abu jie – žmonės, kurie, būdami pareigūnai, sugebėjo pasipriešinti valstybės administracijai, jeigu tai, jų nuomone, prieštaravo viešajam interesui ir Konstitucijai.

Laisvės medaliai skirti ir dar 14 kitų laisvų asmenybių: kinematografininkų, dainininkų, kompozitorių, prodiuserių, žmogaus teisių gynėjų, lavinusių žmonių vaizduotę, turtinusių emocijas, žadinusių kūrybinius jausmus ir demonstravusių nuostabių galimybių pavyzdžius, skatinusių solidarumą ir empatiją. Šiuo atveju mąstyta stambiai, humanitariškai, pavirš šiokiadienių.

Koks kontrastas mūsų Seimo laikysenai, supratimui, parlamento narių savivokai!

Žodžiu, jokių iliuzijų, ir po ketvirčio amžiaus esame nelaisvi – nebent formaliai. Išoriniai valstybės ženklai nieko nereiškia, jei matomiausių jos piliečių siela telpa pastalėje. Laisvė, kaip Johanno Wolfgango Goethe's Fausto pasakyta, reikalauja kasdienės kovos už ją, ryžto ir vidinio tobulėjimo, įveikiant išmėginimus ir bandymus. Vis dar skiriamės nuo vakariečių savuoju laisvės supratimu. O, paprasčiau pasakius, primename tuos rusus, kuriems gyvenimo būdą diktuoja jų televizoriaus ir šaldytuvo tandemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"