TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tautinės ekonomikos pagrindai

2014 10 21 11:16

"Savo padėties šiandien niekaip negalėčiau pavadinti finansine", - pagalvoja dažnas valstybės pilietis, vogčia patikrinęs savo piniginės turinį prekybos centro lentynų šešėlyje. Tokiam teiginiui tikriausiai pritartų ir valstybės vadovai, prisiminę, jog artėja vietos savivaldos rinkimai, o „paprasti Lietuvos žmonės“ vėl trokšta išgirsti, kad „būtina mažinti socialinę atskirtį."

Iš aukštų tribūnų teko išgirsti, neva turtingesnės Europos valstybės šiam kilniam tikslui per kelius metus Lietuvai ruošiasi skirti bene 800 mln. litų. Gaila, kad per kelerius metus. Ir kad ne kiekvienam, tą atskirtį patiriančiam.

Ponia Seimo pirmininkė apie tokias milžiniškas sumas kalbėti nedrįsta. Ūkiška kaimo moters patirtis, matyt, jai kužda, kad protingai tvarkantis galima išsisukti ir su kur kas mažesne suma. Pavyzdžiui, 35 litais (arba 10 eurų - pratinkimės), kuriais pajamas piliečiams neseniai padidino nuolat jais besirūpinanti valdžia. Ačiū.

„Bus ir daugiau“, - kursto vilties liepsnelę ponia Loreta Graužinienė ir žada svarstant kitų metų valstybės biudžetą nesitraukti nė per žingsnį. Valstybės gynyba ir beturčių praturtinimas. Tokie pagrindiniai Darbo partijos tikslai. O mes, naivuoliai, galvojome, kad siekiama parduoti Lietuvą ir viską supainioti slaptojoje buhalterijoje.

„Kad jau parduota“, - juokiasi dabartinis Vilniaus meras ir ima rūsčiai kaltinti Seimą ir Vyriausybę kaip tas pijokėlis su odekolono buteliuku prie paskutinio skardinio kiosko. Suprantama, vieno milijardo skylė tokia maža, kad globalias problemas sprendžiantys vietinio ir nacionalinio masto politikai ją pamatė tik tada, kai bankai atsisakė paskolinti medžiagos lopui.

„Sostinę reikės gelbėti“, - atsidūsta geraširdis premjeras ir ima samprotauti, kiek šį sezoną turėtų brangti daugiabučių šildymas, nes dujos, pasak žinovų, pastebimai atpigo.

„Kas yra fiskalinė drausmė?“ - klausia savęs dažnas pilietis, žvelgdamas į nedraugišką rudens dangų. Tai prievolė tvarkingai mokėti mokesčius ir gyventi pagal pajamas, pasakytų koks nors populiarių knygelių prisiskaitęs romantikas.

Tačiau su nūdienės Lietuvos realijomis susipažinęs realistas, išgirdęs tokį teiginį tik atsidustų. Lietuviška „fiskalinė drausmė“ reiškia, kad pagal minėtą apibrėžimą privalo gyventi „paprasti žmonės“. O likusiems yra kreditai, mokesčių lengvatos, ofšorinės zonos ir kiti paslaptingi dalykai, į kuriuos mes su jumis nei nuvyksime, nei jų paragausime.

O kas gi ta monetarinė politika? O monetarinė politika, gerbiamieji, prasideda tada, kai minėtose zonose išslapsčius stambias kupiūras tenka pasukti galvas, kaip „paprastiems Lietuvos žmonėms“ teisingai padalyti likusias monetas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"