TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tautinių mažumų politika

2014 06 25 6:00

Valstybės santykiai su tautinėmis mažumoms negerėja. Kivirčai su vietos lenkakalbiais ir Lenkijos valdžia tęsiasi daugiau negu ketverius metus ir nematyti jokių pragiedrulių. Pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukia ir vietos rusai. 

Rusijos įvykdyta Krymo okupacija, jos ne itin sėkmingos pastangos mobilizuoti rusakalbius Rytų Ukrainoje, suintensyvintas informacijos karas skatina kai kuriuos politikus ir stebėtojus nuogąstauti dėl vietos rusų įsipareigojimo Lietuvos valstybei. Susirūpinusi ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos šalys. Siekiant neutralizuoti Maskvos propagandą, ketinama kurti bendrą Baltijos šalių visuomeninį kanalą rusų kalba. Kaip visada viliamasi, kad kiti – šiuo atveju Europos Sąjunga (ES) - finansuos projektą.

Valdžios santykiai su tautinėmis mažumomis nėra optimalūs, bet šiokia tokia įtampa yra neišvengiama. Ir pensininkai, mokytojai bei daugelis kitų grupių dažnai kritikuoja valdžią, reiškia nepasitenkinimą jos veiksmais. Nereikėtų sureikšminti nesutarimų su tautinėmis mažumomis skubant įžiūrėti nelojalumo apraiškas ir paslėptą Maskvos ranką. Kita vertus, būtų klaida lengva ranka numoti į visus skundus, lyg jie būtų iš piršto laužti siekiant diskredituoti Lietuvą.

Valstybės įvairiai traktuoja tautines mažumas. Galima jas asimiliuoti, integruoti, ignoruoti, nepaisyti jų. Iš šių keturių alternatyvų Lietuvos valdžia pasirinko ignoruoti savo mažumas.

Nors esama diskriminacijos atvejų, nė viena tautinė mažuma, išskyrus gal romus, negali sąžiningai tvirtinti ir įrodyti, kad Lietuvos valdžia sistemingai juos skriaudžia, traktuoja blogiau negu kitus piliečius. Lenkai turi pagrindo skųstis dėl draudimo rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis ir kabinti dvikalbes lenteles. Bet šie draudimai nesukelia pavojaus tautinės tapatybės išlaikymui. Nuosekliau diskriminuojami buvo tik lenkiškų mokyklų mokiniai. Jiems nebuvo suteikta proga tinkamai išmokti lietuvių kalbos, tad ir dalyvauti šalies ūkio ir politikos gyvenime su tomis pačiomis galimybėmis ir privalumais kaip ir lietuviai. Lietuvos valdžia seniai turėjo pertvarkyti švietimo sistemą ir užtikrinti, kad visi vaikai galėtų lygiai varžytis dėl geriausių darbo vietų ir dalyvauti viešose šalies politiką lemiančiose diskusijose.

Pastaruoju metu būta siūlymų riboti rusų teises. Šiuo atžvilgiu išskirtinis buvo Manto Adomėno raginimas Vilniaus merui atšaukti leidimą rengti Rusijos kultūros dienas Vilniuje, o vietoj jų švęsti solidarumo su Ukraina dieną, kurioje dalyvautų visi Lietuvos piliečiai, kalbantieji lietuviškai, rusiškai ar lenkiškai. M. Adomėnas siūlė pažeisti vieną pagrindinių žmogaus teisių - teisę į taikius susirinkimus. Apribojant šią teisę, būtų ribojama ir žodžio laisvė.

Sunku suprasti, kodėl M. Adomėnas teikė tokį siūlymą. Jis puikiai žinojo, kad meras nepaisys jo raginimo, o jei ir paisys, teismas suteiks leidimą rengėjams organizuoti savo šventę. M. Adomėno siūlymas turėjo pradžiuginti Maskvos propagandininkus. Jie galės teigti, kad buvo stengiamasi riboti rusų teises ir juos diskriminuoti, kad rusų teisės yra pavojuje, jie traktuojami kaip antros rūšies piliečiai, tad ir turėtų suprasti, jog Lietuva niekada negali tapti jų tėvyne. M. Adomėno iniciatyva kenks lietuvių ir rusų tarpusavio santykiams, bet neaišku kiek.

Lietuva nevykdo asimiliavimo politikos, nors pavieniai asmenys asimiliuojasi ir tampa lietuviais. Šiokia tokia asimiliacija neišvengiama. Prieš 30 metų mišri ruso ir lietuvės porelė savo vaikus gal būtų siuntusi į rusišką mokyklą, o dabar mišrių šeimų vaikai dažniau lanko lietuviškas mokyklas, ir daugelis vaikų laiko save lietuviais. Panašūs procesai vyksta ir kitur. Rusų skaičius Ukrainoje nusmuko nuo 11 mln. 1989 metais iki 8 mln. 2000-aisiais ne dėl to, kad rusai masiškai emigravo, bet dėl to, kad žmonės, kadaise save laikę rusais, nutarė esantys ukrainiečiai.

Tautinėms mažumoms ne visada lengva atskirti asimiliaciją nuo integracijos. Švietimo reformos ir su jomis siejamas reikalavimas didinti lietuvių kalba dėstomų dalykų yra integracijos priemonė. Gerai neišmokę lietuvių kalbos, lenkai negebės palikti savo sukurto geto, ribojančio jų galimybes labiau pasinaudoti visuomenės ir valstybės teikiamais pranašumais. Būtų galima kalbėti apie asimiliavimą, jeigu būtų uždaromos lenkiškos mokyklos, daromas spaudimas siųsti vaikus į lietuviškas mokyklas, siūlomos premijos už pavardžių sulietuvinimą ir t. t. To nėra, ir sunku įsivaizduoti, kad kada nors būtų einama šiuo keliu.

Iki šiol valdžia rimtai nesistengė integruoti tautinių mažumų, bet vykdė mažumų ignoravimo politiką, tikėdamasi, kad problemos savaime išsispręs, mažumos susitaikys su likimu, ne taip įtariai vertins valstybę ir lietuvius, ilgainiui pradės integruotis. Pasyvumas rusų atžvilgiu iš dalies pasitvirtino. Jie, ypač jaunimas, labiau integruojasi į visuomenę negu lenkai. Veikiausiai rusai sukuria proporcingai daugiau mišrių šeimų su lietuviais nei lenkai. Bet konkrečių duomenų nėra, nes santuokos pagal tautybę nebefiksuojamos nuo 2003-iųjų sausio 1 dienos.

Mažumų ignoravimas rodo savotišką valstybės abejingumą arba tiesiog tingumą. Seniai reikėjo labiau bendrauti su mažumomis, skatinti jas integruotis, kartu nurodant, kad galima integruotis neatsisakant savo tautinės ar etninės tapatybės. Čia ne vienadienis darbas, tad nereikia dirbtinai skubėti gelbėti tautinių mažumų nuo Maskvos kėslų, kaip siūlo pasiskelbę informacijos karų specialistai. Nors ir kalbama apie veiksmingą Rusijos informacijos karą bei pasislėpusius įtakos agentus, rimtesnių pavojaus ženklų nėra. O baimės kurstytojai negali įrodyti, kodėl reikia manyti, jog ši propaganda gali būti veiksmingesnė Lietuvoje negu Rytų Ukrainoje.

DALINKIS:
0
2
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"