TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tautiškumas ir antivakarietiškumas

2014 09 23 6:00

Pastaruoju metu vis labiau aiškėja, kad susiduriame su reiškiniu, kai meilę tėvynei, patriotizmą, tautiškumą kai kurie Lietuvos žmonės, taip pat ir visuomenininkai, supranta kaip antivakarietišką politiką. Kokia šio fenomeno priežastis? Ar tai reiškia, kad dabar kalbėdami apie tautiškumą galime turėti omenyje visai skirtingus dalykus?

Lietuvoje ryškėja, deja, jau dvi tautiškumo sampratos įvardijant Lietuvos santykį su išoriniu pasauliu. Viena jų yra ta, naujoji, antivakarietiška, kai žmogus ar organizacija kartoja žodžius: norime būti šeimininkai savo žemėje, bet tą šeimininkavimą supranta be narystės Europos Sąjungoje, NATO, kaip pasipriešinimą bet kokioms Vakarų investicijoms ir ypač santykiams su JAV. Ši grupė nepalaiko Vakarų valstybių veiksmų bet kuriame pasaulio kampelyje, įskaitant Vidurio ir Rytų Europos regioną, kuriame gyvename, nepritaria Lietuvos užsienio politikai, savo prasmę matančiai Vakarų šalių bendrijoje, euroatlantinėje erdvėje, o tuos, kurie tai daro, vadina tarnaujančiais jankiams arba Briuseliui.

Tuo pat metu reiškiamas palankumas Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikai, šiam pasirinkus labai patogią nišą, kurios svarbos mūsų partneriai Vakaruose esą nesupranta, ginant vadinamąsias tradicines, šeimos vertybes, teigiant, jog Vakarų šalys daro daug klaidų ir politikos "perlenkimų", neatsižvelgia į įvairių tautų ir kultūrų specifiką.

Šio palankumo V. Putinui šviesoje ryškėja ir bendras pritarimas jo vidaus bei užsienio politikai, taip pat ir Ukrainoje. Nors ten įvykdytas po Antrojo pasaulinio karo Europoje precedento neturintis veiksmas: kitos valstybės dalies aneksija, pasinaudojant tautiečių gynimo korta, yra tvirtinančiųjų, kad visa tai sukėlė ne V. Putinas, o Vakarai.

Kaip grybai po lietaus socialiniuose tinkluose ir kitoje interneto erdvėje pastaruoju metu dygsta įvairios grupės gražiais tautiškais, patriotiškais pavadinimais ir su Trispalve ar Vyčiu tiesiog kviečia užeiti, įsilieti. O aplankęs ne vieną tokį puslapį, interneto portalą, pasijunti tarsi atsidūręs tarp V. Putino ir Donecko separatistų šalininkų.

Ten rasi begalę antivakarietiškų komentarų, kurių autoriai dabar jau ir nuotraukose pozuoja iškėlę Trispalvę ir tikina mylintys Lietuvą. Deja, taip nuvertinama tradicinė tautiškumo, patriotizmo samprata, buvusi labai svarbi Sąjūdžio metais, bet vėliau išnykusi iš viešosios erdvės. Ne vienam visuomenininkui teko įdėti daug pastangų, kad apie patriotizmą Lietuvai ir tautiškumą būtų vėl prabilta kaip apie labai svarbias vertybes.

Dabar matyti, kaip iškreipiamas šios idėjos turinys, siekiant parodyti, neva tikras tautiškumas - tai antivakarietiškumas. Todėl tenka priminti, kas yra toji tradicinė tautiškumo samprata užsienio politikoje, kuri buvo labai svarbi emigracijoje, Lietuvos disidentiniame judėjime ir išaugusi į Lietuvos Sąjūdį.

Šią sampratą sudaro du pagrindiniai elementai. Visų pirma, tautos gyvybę geriausiai galima palaikyti sukūrus savo valstybę. Antra, tautos ir atkurtos valstybės saugumą geriausiai gali užtikrinti Lietuvos įsiliejimas į Vakarų valstybių bendriją, euroatlantinę erdvę. Sąjūdžio metais buvo sakoma, kad tai - grįžimas į Europą. Tam įvykus dabar, atrodytų, svarbiausias dalykas turėtų būti užtikrinti mūsų tautos ir valstybės interesus šioje Bendrijoje, siekti saugumo bei gerovės, taip pat ir per tokias svarbias institucijas kaip ES ir NATO, o ne bandyti neigti šį buvimą.

Suprantu, kad Vakarų šalys padarė klaidų ne tik vidaus, bet ir užsienio politikoje. Balkanuose ar arabų kraštuose. Dabar Rusijos prezidentas baksnoja į jas pirštu sakydamas, kad Ukrainoje daro tą patį. Ne tą patį. Skirtumų tarp Rusijos politikos Moldovoje, Gruzijoje, o dabar ir Ukrainoje nuo Vakarų politikos Kosove ir arabų kraštuose labai daug, bet antivakarietiško tautiškumo šalininkai jų nenori matyti. Aišku, turime pripažinti, kad Vakarų klaidos padėjo atsirasti ir antivakarietiškumui.

Ne vienas šios idėjos šalininkas nerealiai suvokia pasaulį ir tvirtina, esą Lietuva galėtų būti neutrali šalis, be NATO ir Briuselio, kaip, pavyzdžiui, Šveicarija. Jie nesupranta, kad Šveicarija turi daug unikalių bruožų, kurių Lietuvos gyvenamoje erdvėje nėra. Mums tenka rinktis iš dviejų traukos centrų: Vakarų valstybių bendrijos, t. y. ES, ir NATO arba V. Putino kuriamos Eurazijos ekonominės sąjungos, į kurią net kai kurios šalys, pavyzdžiui, Armėnija, buvo įtrauktos politiniu ir kariniu šantažu. Tačiau tikrai nežinau pavyzdžių, kad kuri nors valstybė šantažu būtų buvusi įtraukta į ES arba NATO.

Tautos interesų užtikrinimas ir gynimas Vakarų šalių bendrijoje, aktyviai dalyvaujant NATO ir ES, palaikant partnerystę su įtakingiausiomis Vakarų valstybėmis, tokiomis, kaip JAV bei svarbiomis regiono partnerėmis Baltijos, Skandinavijos šalimis, Lenkija ir Vokietija - tai kelias, buvęs mums svarbus nuo pat Atgimimo metų. Tokios tautiškumo užsienio politikoje sampratos siūlau laikytis ir įvairių partijų politikams bei visuomenininkams. O Ukrainos įvykiai šio kelio svarbą tik dar labiau išryškino.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"