TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tautos atminties lėktuvas

2010 04 16 0:00

Jie skrido į Smolenską. Tačiau nusileido į Katynės sąrašą - tame pačiame miške ir tą pačią balandžio 10 dieną, kai šis kruvinas sąrašas buvo sudarytas. Ir net tame pačiame rūke, kurio pažeme grėsmingai besiritančiais kamuoliais pradedama Andrzejaus Wajdos "Katynė". Dėsninga, kad tik atėjus į valdžią broliams Jaroslawui ir Lechui Kaczynskiams lenkų kino milžinas galėjo 2007 metais įgyvendinti savo gyvenimo svajonę - sukurti filmą apie Katynę, kurioje buvo nužudytas ir jo tėvas.

Tačiau net ši sukrečianti kino juosta neįstengė pramušti pasaulio abejingos tylos sienos, iškilusios nuo 1940 metų. Ir tik kai kruvinas Katynės sąrašas buvo papildytas kraupiu post scriptum - vieno ir devyniasdešimt penkių auka, pasaulis pagaliau išgirdo apie šį neregėtą nusikaltimą. L.Kaczynskis ištesėjo savo kartos pažadą - pasakyti visą tiesą apie lenkų tautos Golgotą. Atsiimti savo XX amžiaus istoriją, kurią klastojo kiti. Net faktai, patekę į galingųjų rankas, gali virsti melu, kaip tie patys nespalvoti dokumentiniai kadrai apie Katynės masinius kapus A.Wajdos filme visiškai priešingai interpretuojami nacių ir komunistų propagandos. Totalitarizmas, ištrynęs ribą tarp tiesos ir melo, paklupdė net Vakarų demokratijas. Jos apsimetė, kad tiki Maskvos melu apie Katynę, ir išdavė Wladislawo Sikorskio egzilinę vyriausybę bei visus lenkus, su britais stabdžiusius vokiečių tankus. Mat sąjungininkai buvo priklausomi nuo Stalino divizijų. Taigi priklausomi ir nuo Stalino melo. Ir gal lenkų tautos elito balandžio 10-osios auka Smolensko miške padės Vakarams pagaliau įveikti šią priklausomybę nuo melo. Nuvainikuotas melas - didžioji L.Kaczynskio gyvenimo pergalė.

Lietuva ne prasčiau už Lenkiją žino, ką reiškia būti mėtomam lošimo kauliukui ant pasaulio galingųjų stalo. Ką reiškia būti išduotai ir parduotai. Kokią velnišką jėgą XX amžiuje įgijęs totalitarizmo organizuotas melas, galintis iš pasaulio atminties ištrinti tautos patirtas skriaudas iš neteisybę. Ar gali pasipriešinti totaliam melui šio pasaulio skriaudžiamieji ir silpnieji? Fiodoro Dostojevskio "Brolių Karamazovų" garsiajame vienuolyno epizode į užkietėjusio nusidėjėlio klausimą, kaip jis galėtų pelnyti amžinąjį gyvenimą, senolis Zosima atsako: "Svarbiausia, nemeluokite sau." Kaip paprasta. Ir kaip sunku. Prieš susigrumdamas su Maskvos ir pasaulio melu L.Kaczynskis pasiekė, kad Lenkija nemeluotų pati sau. Tai paskutinė pamoka, kurią kaip testamentą Lietuvai paliko jos ištikimas ir nuoširdus draugas.

Kai 2005 metais broliai J. ir L.Kaczynskiai perėmė valstybės vairą, jie pakeitė Lenkijos radijo ir televizijos vadovybę, išvaikė visus agentus, kurie buvo pavertę visuomeninį transliuotoją melo ministerija, plaunančia visuomenei smegenis (visai kaip Lietuvos "siaurovizija"). Tai buvo vienas vienas pirmųjų jų žingsnių. Koks kilo triukšmas dėl tariamos cenzūros. Ypač iš kailio nėrėsi "Gazeta Wyborcza" ir jos įtakingasis savininkas Adamas Michnikas, padaręs viską, kad Europos sostinėse ilgam įsitvirtintų nepatrauklus dvynių - bukapročių, juokingų, kompleksuotų nevykėlių - įvaizdis. A.Michnikas negali atleisti L.Kaczynskiui net po jo mirties - "Gazeta Wyborcza" tapo niekingos diskusijos dėl pirmosios poros amžinojo poilsio vietos Vavelyje židiniu.

Buvusių "Solidarumo" laikų bendražygių A.Michniko ir brolių Kaczynskių nesantaika kilo ne dėl grėsmės žodžio laisvei. Tai buvo kova dėl valdžios. "Gazeta Wyborcza" - naujojo pokomunistinio elito laikraštis, "Solidarumo" elito, kuris nušlavė komunistinį elitą ir įsitvirtino Lenkijos valdžioje neatsižvelgdamas į rinkimų rezultatus, - keičiasi tik šio elito frakcijos (partijos). Ir broliai Kaczynskiai, to elito disidentai. Situacijos subtilumas - "Solidarumo" į valdžios olimpą išsviesto politinio elito kritikai buvo to paties "Solidarumo" herojai Kaczynskiai, sėdėję kalėjime, ardę komunistinę sistemą, buvę pokomunistinės Lenkijos vyriausybės nariai. Pasaulinės šlovės "Solidarumo", kuriam dėkinga ne tik Lenkija, bet ir visa Vidurio ir Rytų Europa už išsivadavimą iš komunizmo jungo, jo herojų, buvusių Kaczynskių draugų ir bendraminčių kritika - tai ir buvo iššūkis, drąsa, sugebėjimas "nemeluoti sau".

Tiesą sakant, tai Lenkijoje sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Buvo nuvainikuota "Solidarumo" mitologija, nuo pjedestalo nuversti veikėjai, per kelerius metus tapę milijonieriais, elitu, tačiau neišsivalę panagių. Vienas Kaczynskių aplinkos publicistų daktaras Jerzy Targalskis teigė, jog totalitarizmo negali nuversti jokia opozicija, nes sugriovęs visuomenę totalitarizmas panaikino net mažiausią opozicijos galimybę. Valdžia tik tada leidžia opoziciją, jei yra įsitikinusi, kad gali ją kontroliuoti, kaip iš pradžių ir atsitiko Lenkijoje. Komunistinis elitas, siekdamas atsikratyti išgverusio komunizmo, tačiau trokšdamas išlikti valdžioje, leido laisvėjančiai visuomenei pačiai jį išrinkti. "Šiam tikslui buvo sukurti liaudies frontai sovietijoje, o juos steigti pasiųstas agentų tinklas ir mažiau susikompromitavę valdžios elito atstovai", - rašo J.Targalskis, apibendrindamas, kad galiausiai "perestroika" išslydo iš kontrolės ir sugriovė visą "blogio imperiją". Toks blaivus analitinis požiūris į "Solidarumą" anaiptol nesumenkino jo nuopelnų, niekas nepuolė griauti jam paminklo Gdanske.

Tokiam požiūriui į Sąjūdį Lietuvoje dar neatėjo laikas, priešingai, kai kurie Sąjūdžio veteranai net po 20 metų reikalauja naujų apdovanojimų ir privilegijų. Tuo metu broliai Kaczynskiai, gavę valdžią pokomunistinėje korumpuotoje Lenkijoje, jau 2005-aisiais užsimojo pakeisti krašto elitą, gavusį valdžią "perestroikos" ir "Solidarumo" metais, sumažinti šio neokomunistinio politikos, žiniasklaidos, mokslo elito įtaką visuomenei iki minimumo, nes "komunizmas sunaikino nacionalinį indentitetą, nutraukė tęstinumo jausmą, o blogiausia - likvidavo vertybių sistemą, leidusią visuomenei vystytis ir kurti autentišką elitą".

Ir L.Kaczynskį per paskutinį skrydį lydėjo autentiškas lenkų elitas - tai buvo bene didžiausias jo besibaigiančios prezidento kadencijos laimėjimas. Kiek daug su generolais ir aukščiausio rango politikais skrido tremtinių, žuvusių Katynėje šeimų atstovų, karo veteranų ir kitų istorinės atminties liudytojų bei gaivintojų - tai tikrai buvo tautos istorinės atminties lėktuvas. Simboliška, kad prezidentą lydėjo ir Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas Januszas Kurtyka. Broliai Kaczynskiai šiam institutui iš karto suteikė įgaliojimus, nes žinojo, jog be liustracijos nebus Lenkijos atgimimo. Žinojo, kad, to paties J.Targalskio žodžiais tariant, juo totalitarizmas liberalesnis, tuo didesnis agentų tinklas, kuris leistų kontroliuoti įsidrąsinusią visuomenę: "Pradedant "perestroiką" agentų tinklą reikėjo ypač išplėsti, kitaip masinis judėjimas būtų likęs be kontrolės. 1989 metais Lenkijoje veikė ne mažiau kaip 150 tūkst. agentų. Jų itin gausu buvo visuomenės nuomonę formuojančiuose sluoksniuos, tarp elito: žurnalistų, mokslininkų, aktorių ir pan." Pokomunistinėje Lenkijoje liustracija buvo sužlugdyta, nes pernelyg stiprus buvo šis agentų tinklas. Tik Kaczynskiai vėl atgaivino liustraciją. Palyginkime: Lietuvoje buvo apie 115 tūkst. agentų, neskaitant masinio jaunosios kartos verbavimo "perestroikos" metais ir prieš pat Lietuvos išsivadavimą. Todėl Lietuvoje liustracija niekad ir neprasidėjo.

Ką pakviestume į lietuvių tautos istorinės atminties lėktuvą, jeigu jis skristų, tarkime, į lietuvišką Katynės miniatiūrą - Rainius. Skaitau dokumentų rinkinį "Pamirštas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai 1941 06 24-25". Dar okupacijos metais, spaudžiant Sąjūdžiui, "partija ir vyriausybė" sudarė valstybinę komisiją, kurioje greta to meto nomenklatūros ir visuomenės aukščiausio rango veikėjų puikavosi du jauni žmonės - Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis Mečys Laurinkus ir Vilniaus universiteto docentas Jonas Prapiestis. 1988 m. sakydamas kalbą tuometės Aukščiausiosios Tarybos sesijoje J.Prapiestis konstatavo teisinę painiavą, dėl kurios neįmanoma teisiškai įvertinti Rainių žudynių, ir pažadėjo parengti reikiamą įstatymą "Dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos liaudžiai". Tačiau paskelbus nepriklausomybę nei J.Prapiestis, nei M.Laurinkus, dėkingi už savo karjerą ir Rainių komisijai, eidami aukščiausias pareigas nė piršto nepakrutino, kad reikiamas įstatymas būtų priimtas. Matyt, laukė, kol Rainių budelis Petras Raslanas pasipustys padus į Rusiją. O visą šią kraupią teisinę komediją baigė Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis, kuris, atsakydamas Seimo nariui Vytautui Landsbergiui, teigė, kad P.Raslano nusikaltimą papildomai kvalifikuoti kaip karo nusikaltimą nėra pamato, nes: "Šiuo atveju Rainių kankiniai buvo suimti ne ryšium su karu ar tarptautiniu konfliktu, o dėl jų politinių įsitikinimų. Juos suėmė ne svetimos valstybės kariškiai, o okupacinė valdžia." Dėl šio pamiršto karo nusikaltimo Rainių miškelyje Lietuva negali kaltinti Maskvos - tai tipiškas melo sau pavyzdys. Dėsninga, kad tas pats teisėjas B.Kalainis ranka rankon dirba su Valstybės saugumo departamentu ir konvejeriu dalija saugumiečiams sankcijas klausytis žurnalistų telefonų pokalbių. Toks "perestroikos" (Sąjūdžio) metų elitas - nelabai raštingas ir išrankus, tačiau įžūlus ir godus.

Lietuvoje viskas vyksta vėliau nei Lenkijoje. Atrodo, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, sulaukdama milžiniško pasipriešinimo, sistemingai pradeda varyti nuo valdžios lovio šį "perestroikos" (Sąjūdžio) suformuotą neokomunistinį elitą. Ar pavyks jį pakeisti autentišku Lietuvos elitu, kaip tai padarė Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"