TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tautos namų projektas negyvybingas

2007 02 27 0:00

Tautos namų idėja šmėkčioja seniai, gal nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Ji čia iškyla, čia vėl išblėsta. Neseniai ji vėl pasirodė, kai buvo prabilta apie idėjos šimtąsias sukaktuves. Toje vietoje, kur 1911-1912 metais Lietuvių mokslo ir dailės draugijos už visuomenės suaukotus pinigus ant Tauro kalno nupirko sklypą Tautos namams pastatyti, atidengtas atminimo ženklas. Tas sklypas pateko į privačias rankas, bet Vilniaus miesto savivaldybė ketina jį išpirkti, o Vyriausybė tam pritaria. Tai puiku. O ką sako visuomenė? "Tautos namų santara", į kurią prieš 15 metų susibūrė žinomi Lietuvos kultūros, mokslo, verslo ir politikos žmonės, mano, kad visuomenė šiai idėjai tebėra abejinga ir kad reikės didelių pastangų pažadinti ją iš snaudulio. Taip, iš tikrųjų taip. Bet ar verta žadinti?

Manau, kad Tautos namų projektui nelemta atgyti, nes jis negyvybingas. Kodėl?

Tai tipiška tautinių sąjūdžių epochos idėja. XIX a. čekai pasistatė Operos teatrą, kad jis taptų tautą žadinančiu ir telkiančiu simboliu. XX a. pradžioje lietuvių tauta išgyveno entuziastingą atgimimo laiką. Po spaudos atgavimo atėjo nuostabi kultūros pakilimo banga. Steigėsi leidyklos ir laikraščiai, įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda. Įsisteigė Lietuvių mokslo draugija, susibūrė chorai, vyko lietuviški vakarai, sceną išvydo pirmoji lietuviška opera. Į literatūrą atėjo nauja kūrėjų karta: Vydūnas, V.Krėvė, B.Sruoga, Putinas, A.Vienuolis ir dar daugelis kitų. Tai buvo jaunos, laisvės trokštančios tautos paraiška dėl visaverčio kultūrinio gyvenimo. Ji Vilnių laikė savo amžinąja sostine, bet tame mieste sudarė tik nereikšmingą mažumą. Viešumoje lietuviškai kalbantis inteligentas buvo sensacija. Ir tada kilo Tautos namų idėja - pastatyti juos ant Tauro kalno, kad iš visur būtų matomi, kad įkvėptų ir padrąsintų lietuvių kultūros kūrėjus, atkreiptų politiškai ir kultūriškai viešpataujančių tautų dėmesį į dar silpną, daugumai nepažįstamą kultūrinę pajėgą, kuri pasiryžusi užimti po saule jai deramą vietą. Tai buvo suprantama, to reikėjo.

O šiandien, kai mūsų politinė ir kultūrinė egzistencija neginčijama, kai jau nėra reikalo nei savęs drąsinti, nei dėl kitų dėmesio kovoti? Tiesa, dar trūksta koncertų ir teatro salių, dailės galerijų ir kitokių kultūros sklaidai tinkamų viešųjų erdvių, bet vargu ar dėl to reikia šauktis visos tautos entuziazmo? Ar dėl to reikia statyti grandiozinį daugiafunkcį pastatą - Tautos namus, kurių pati idėja yra jau beviltiškas anachronizmas? Mūsų kultūrai skatinti šiandien reikia kitokių akstinų ir kitokių stimulų: geresnio finansavimo, gerai apgalvotos kultūros politikos, visuomenės, o ypač jaunimo tinkamo švietimo bei ugdymo ir panašiai.

Sutinku, kad buvę Profsąjungų rūmai ant Tauro kalno yra bjaurūs.

Taip juos lietuvių kultūrinė visuomenė įvertino dar sovietmečiu, jų atsiradimo laiku. Juos būtina nugriauti (o gal rekonstruoti?). Toje nuostabioje vietoje turėtų atsirasti koks nors geros šiuolaikinės architektūros visuomeninės paskirties statinys, kuris įsikomponuotų į bendrą architektūros ansamblį su Lukiškių aikšte. Tik nevadinkime jo pompastišku Tautos namų vardu. Ši idėja jau svetima šiuolaikinei visuomenei.

Vilniuje jau netrukus turėsime pastatą, kuris reprezentuos Lietuvos valstybę, jos politinę, teisinę, kultūrinę idėją - Valdovų rūmus. Dar vieno reprezentacinę ir simbolinę reikšmę turinčio statinio mums tikrai nereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"