TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tebeklesti sovietinės teisėsaugos mentalitetas

2013 01 28 6:00

Sovietinė teisėsauga turėjo pranašumų bent jos vykdytojams. Klaidų ar sutrikimų nekildavo, viskas būdavo suderinta, sustyguota. Gavę nurodymą iš partijos ar KGB, prokurorai ir teisėjai dirbdavo išvien, kad į nemalonę patekęs žmogus sulauktų "teisėto" atpildo.

Suimto disidento likimas buvo aiškus. Jis būdavo tardomas, teisiamas ir baudžiamas. Tik Algirdas Patackas, ko gero, vienintelis sulaikytas kitamanis, ilgainiui nebuvo nuteistas. Tačiau jis atsidūrė už grotų Michailo Gorbačiovo metais, kai liautasi persekioti žmones už jų įsitikinimus.

Visagalei ir neklystančiai komunistų partijai tokia tvarka labai tiko. Ji priimdavo sprendimus (visada teisingus), o teismai juos įgyvendindavo. Bėda ta, kad sistema neužtikrino teisingumo, pavertė teismus valdžios tarnaite.

Praėjo daugiau kaip 20 metų, kai sovietija žlugo, bet sovietinis mentalitetas tebėra gajus. Dar daroma prielaida, kad kiekvienas žmogus sulaikomas pagrįstai, kad ilgainiui jo kaltė bus įrodyta, tad galima elgtis su juo taip, lyg teismas jau būtų paskelbęs nuosprendį. Bent tokį įspūdį sudaro teismų polinkis lengvabūdiškai skirti suėmimą kaip kardomąją priemonę.

Teisėsaugos organų piktnaudžiavimą kardomosiomis priemonėmis rodo ir lobisto Andriaus Romanovskio atvejis, sulaukęs itin daug dėmesio, nes šis žmogus turėjo žiniasklaidoje įtakingų draugų, kurie piestu stojo jo ginti. Įtariamas tuo, kad kartu su dviem bendrininkais davė 55 tūkst. litų kyšį tuomečiam Seimo nariui konservatoriui Vitui Matuzui, A.Romanovskis buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų birželio mėnesį, teismo sprendimu suimtas, o po kurio laiko paleistas. Gruodį įtarimai iš papirkimo pakeisti į piktnaudžiavimą. Panevėžio prokuratūros atstovas mekeno: "Taip, perkvalifikuoti. Ne taip jau retai tai daroma." Pasak jo, įtarimai pakeisti patikslinus aplinkybes.

Praėjusį ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai leido mėnesiui suimti viešbučio "Romantic" savininkę Dalią Kuklierienę. Ji buvo sulaikyta drauge su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu ir mero patarėju Dariumi Simėnu. Šiedu jau paleisti.

Yra ir kitų itin gėdingų atvejų. Eglė Kusaitė kalėjo devynis mėnesius - nuo 2009 metų spalio iki 2010-ųjų rugpjūčio. Ji vėl buvo suimta 2011 metų balandį, bet aukštesnės instancijos teismas merginą paleido. Ilgai iki teismo kalėjime sėdėjo ir Malikas bei Hadižat Gatajevai, kaltinami tik buitiniu konfliktu šeimoje.

Laisvės atėmimas - nuožmi bausmė. Esi uždarytas narve kaip koks laukinis gyvulys, galimybės bendrauti su šeima ir draugais - labai ribotos, giedrą dieną negali išeiti pasivaikščioti, pasigrožėti gamta ir t. t. Kalėjime praleistas laikas yra prarastas laikas. Laisvę galima atimti tik tada, kai teismas nutaria, kad iš tiesų padarytas tokios bausmės vertas nusikaltimas. Nevalia atimti žmogui laisvės vien įtariant, jog jis nusikalto.

Beveik kiekvienu atveju suėmimui galima taikyti veiksmingą alternatyvą. Kardomųjų priemonių yra įvairių: namų areštas, įpareigojimas gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jei nuogąstaujama, kad įtariamasis mėgins bėgti, galima priversti jį nešioti elektroninio stebėjimo įtaisą, pareikalauti itin didelio užstato. Neįmanoma kompensuoti žmogui be pagrindo atimtos laisvės. Juk teisėjas ir prokuroras negali atsukti laiko atgal, pratęsti žmogui gyvenimo paaiškėjus, kad jam be pagrindo buvo atimta laisvė.

Suprantu, esama ir išimčių. Pavyzdžiui, kalėjime galima laikyti asmenį, kuris įtariamas smurtavimu, ir kai pagrįstai nuogąstaujama, kad likęs laisvėje jis toliau smurtaus. Arba kai žmogus anksčiau nepaisė jam taikytų kardomųjų priemonių ir slapstėsi nuo policijos. Kitais atvejais įtariamasis neturi būti sulaikomas nei mėnesiui, nei juolab devyniems mėnesiams, kaip E.Kusaitė.

Prisiminkime, kad Lietuvos teisėsaugos sistema yra neveiksminga. Vadinamosios rezonansinės bylos dažnai nesulaukia teismo sprendimo. Generalinis prokuroras Darius Valys pažymėjo, kad per pusantrų metų buvo pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, teismui perduota iš viso 11 tyrimų, bet nuteistųjų už tai kol kas nėra. Taigi didelė tikimybė, jog suimto žmogaus kaltė arba niekada nebus įrodyta, arba kaltinimai bus švelninami, kaip A.Romanovskio atveju.

Būtų netikslu sakyti, kad teismai ir teisėsaugos organai yra visiškai abejingi piktnaudžiavimui kardomosiomis priemonėmis. Dar 2007 metais buvo sugriežtintos namų arešto taikymo sąlygos ir tvarka. Vis dėlto nepakankamai pažabota tai, ką laikyčiau teisėsaugos organų savavaliavimu, mėginimu sudaryti sau palankesnes bylos tyrimo sąlygas įtariamųjų sąskaita. Pernai prokurorai nutarė, jog piktnaudžiavimu tarnyba įtariama Danutė Matuzienė nenorėjo duoti "nuoširdžių parodymų", todėl siekdami, kad nebūtų paveikti kiti su šia bylą susiję asmenys nusprendė ją sulaikyti. Kokių "nuoširdžių" parodymų laukia prokurorai? Kad įtariamasis tučtuojau prisipažintų esąs kaltas? Laimė, po dviejų dienų teismas skyrė D.Matuzienei švelnesnę kardomąją priemonę - namų areštą.

Pagal kai kuriuos viduramžių teisės kodeksus, teismui nusprendus, kad žmogus be pagrindo apkaltino savo kaimyną, kaltintojui buvo taikoma už nusikaltimą numatyta bausmė. Neatsakingas elgesys turėjo savo kainą. Nesiūlau atgaivinti šios praktikos ir laisvės atėmimu bausti prokurorus bei teisėjus, kurie nekaltam žmogui skyrė sulaikymą kaip kardomąją priemonę (nors tokios bausmės, ko gero, nusipelnė E.Kusaitės persekiotojai). Tačiau reikia griežtai apriboti galimybę, atitinkamai pakeičiant Baudžiamojo proceso kodeksą, į kalėjimą sodinti teismo nuosprendžio nesulaukusius įtariamuosius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"