TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tegul klysta, bet kalba

2012 08 22 6:00

1991 metų rugpjūčio mėnesį po nepavykusio pučo Maskva buvo pasikeitusi, patikėjusi laisve. Atrodė, kad pavyko įgyvendinti ilgametę rusų inteligentijos svajonę - pradėti tvarkyti gyvenimą remiantis demokratijos principais.

Todėl grįždama iš mokslų užsienyje labai ramiai atsisakiau oro uoste pateikti pasą, pasakiau, kad esu nepriklausomos Lietuvos pilietė, ir Maskva tėra tarpinė kelionės stotelė. Kiek padvejojęs pasienietis mane praleido. Tuo metu Lietuvą jau žinojo ir gerbė visas pasaulis, o ta pagarba buvo užsitarnauta nuosekliai ir sąžiningai siekiant laisvės.

Dabar dėmesio centre atsidūrė noras gražiai gyventi, todėl vertybių nuostatos kažkur nutolo.

Kaip kitaip galima paaiškinti, kad mažai tesigirdi protesto balsų dėl rusų pankmuzikos grupės "Pussy Riot" teismo nuosprendžio? Nėra jokių abejonių, kad merginos pasirinko netinkamą vietą protestams, bet ar dveji metai kalėjimo už pankišką maldą yra adekvati bausmė?

Šių trijų pankmuzikos grupės merginų teismas nemaloniai priminė buvusios Sovietų Sąjungos laikus, kai muzikantai buvo labai griežtai baudžiami paprastai už dalykus, nesusijusius su muzika. Ir visi puikiai suprato, kad tai ženklas, jog reikia tylėti.

Prieš daug metų, dar Sovietų Sąjungos laikais, kai pati roko muzika buvo draudžiama, Lietuva buvo viena nedaugelio vietų, kur grupės iš Rusijos galėjo atvykti į festivalius ir groti savo muziką. Festivalių rengėjai turėjo dėl to problemų, bet visi suprato kūrybos laisvės svarbą.

Niekam nebūtų atėjusi net mintis (o taip buvo liepta) išvaryti iš scenos grupę "Bravo" su tuo metu Rusijos pankmuzikos lydere Žana Aguzarova vien dėl to, kad komunistų partijos vadams nepatiko jų elgesys ir aprangos stilius.

Šiandien roko ir popmuzikos žvaigždžių koncertai Lietuvoje jau tapo įprastu dalyku, o jaunų autorių dainos kartais panašios į kūrybinę destrukciją. Bet jos verčia susimąstyti, ir gal ateityje paaiškės, kad jos tapo postūmiu į priekį iš sąstingio. Kaip 1987 metais tapo Viktoro Cojaus atliekama daina "Mes norime permainų", kuri taip ryškiai nuskambėjo kultiniame rusų filme "Assa".

Todėl geriau, kai kūrėjai klysta, bet kalba, ir tai reikėtų aiškiai pasakyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"