TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Tegyvuoja populismus vulgaris!

2016 05 14 6:00

Minimalus mėnesio atlyginimas. 500 eurų. Kas daugiau? 656 eurai. Vidutinė pensija. 400 eurų. Kas daugiau? 

422 eurai. Vidutinis darbo užmokestis. 1110 eurų. Kas daugiau? 1250 eurų. Rezultatas – 2:1 Darbo partijos naudai. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), pasitempkite! Socialdemokratai (LSDP), neatsilikite, greičiau galvokite skaičiukus! Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nustebinkite mus! „Tvarkos ir teisingumo“ partija, bent ką nors pasiūlykite! Liberalų sąjūdi (LS), lyg ir žadate vidutinį atlyginimą, didesnį nei 1000 eurų, kaip ten iš tiesų?

Kas gi gilinsis, kad visa darbo vietos kaina sieks net ne 1250 eurų, bet beveik 1640 eurų, о į rankas tebus 950 eurų! Tačiau bet kas supras, kad svarbiausia darbdaviui yra visa darbo vietos kaina, o darbuotojui – pinigų suma, kurią jis gaus į savo sąskaitą. Tik politikams vis dar „tinka“ į jokius logikos rėmus netelpanti sistema „darbdavio sumokami mokesčiai, darbuotojo sumokami mokesčiai“. Bet Valentinas Mazuronis pasakė: „Darbo partija įsipareigoja ir toliau kelti vidutinį darbo užmokestį, per ateinančią kadenciją mes jį padidinsime iki 1110 eurų.“ O jei pirmininkas pasakė, tai taip ir bus. Ir įsidėmėkite: jei kils jūsų darbo užmokestis, tai bus Darbo partijos nuopelnas. Ir ne kitaip. Darbdavys čia tikrai „ne prie ko“. Paskui, kalbantis su moksleiviais mokyklose, šie rimtais veidais ir tauškia, kad politikai gali nustatyti ne tik minimalų darbo užmokestį, bet ir vidutinį. Kam partijoms aiškinti, kaip jos tai padarys, ir kad jų galimybės ribotos. Juk jaunimui užteks pažadėti 2 tūkst. eurų vienkartinę išmoką gyvenimo pradžiai, o tada ir visa kita „sueis“.

Ir vis dėlto Darbo partija „atrado“ vieną principinę poziciją – sakyti „ne“ pabėgėliams. Taip, tai tikrai pati svarbiausia problema. Taikliai pasakė Karolis Žibas, kad pabėgėlių Lietuvoje nėra, o pabėgėlių krizė jau egzistuoja. Tačiau Darbo partija apie tai dar ir susuko reklaminį klipą. Tiesa, jame sugebėjo pademonstruoti ir nepagarbą savo žmonėms bei rinkėjams, nes klipas toks primityvus (tiek forma, tiek turiniu), kad žemiau jau nėra kur. Sunku įsivaizduoti žmogų, kuriam būtų priimtina, kad jį klipe vaizduotų kaip visiškai nemąstančią būtybę, kuri tesugeba linksėti galva. O pats V. Mazuronis klipe demonstruoja „rožinius“ akinius, kurių, beje, stiklai yra geltoni, o rožinis – tik rėmelis. Jei politikas geba matyti per tą rožinį nepermatomą rėmelio plastiką, tuomet tikrai tai yra „partija, kuri gali tai, ko negali kiti“ (šis šūkis – tiesiog populismus vulgaris triumfas). Deja, mums gresia ne pabėgėlių, o harių poterių invazija. Politikai tampa antgamtinių galių turinčiomis būtybėmis. Tiesa, harių poterių fabrikas veikia ir kitose partijose. Beje, teisingai pasakė V. Mazuronis, kad rinkimų kampanija „smūginė“. Ji tikrai gali nokautuoti bet ką.

Tik šiame kontekste keistai atrodo Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pareiškimas, kad aktyvi ir nepakanti pilietinė visuomenė yra labai geras dalykas. Jei visuomenė būtų tokia, jos partijai nebūtų šansų laimėti rinkimus, o užkardas būtų pastatytas ne pabėgėliams, bet pačiai partijai prie Seimo rūmų.

Kritiškai mąstantis, galintis save pozicionuoti kairės-dešinės žmogus, kuris prieš balsuodamas įvertina, kiek sutampa jo ir partijos pozicijos, ką partija yra nuveikusi, kiek realūs yra pažadai, vargu ar atiduotų savo balsą populistams. Deja, moksliniai tyrimai rodo, kad rinkėjo sprendimas dažniausiai nėra racionalus. Rinkėjų vertybinės pozicijos ir pažiūros neretai sutampa, nors jie balsuoja už skirtingas partijas. Tai sukuria situaciją, jog partijos, norėdamos įtikti rinkėjams, tiesiog praranda savo identitetą.

Tačiau kai kurios partijos, nukrypdamos nuo savo ideologinių nuostatų, gali pakenkti sau, nes turi rinkėjus, kuriems svarbu ne tik tas nelemtas „telefono numeris“, bet ir ideologiniai principai. Kai konservatoriai tampa keistu skirtingų ideologijų miksu su populizmo priemaišomis, rinkėjai gerokai sutrinka. Liberalesnio šūkio už „Nauja Tėvynės sąjunga – naujų galimybių Lietuvai“ dar reikėtų paieškoti. Braukiama raudona linija praeičiai, o konservatizmui svarbų tradicijų perdavimą, senos ir naujos kartų sinergiją, atrodo, partijos jaunimas, kuriam dar ir kaip reikėtų pasitempti, ignoruoja. Dėl to atsiradusio susiskaldymo partijos viduje jau net nepavyksta nuslėpti. Į naująjį ekonomikos planą taip pat telpa elementai, kurie ne visada suderinami ir sunkiai paaiškinami.

Kitos partijos dar tik ruošia pažadus. Tačiau kol partijos nesuvoks, jog piliečiai renka tuos, kurie jiems atstovaus, o ne tuos, kurie juos valdys, o piliečiai nesusipras, kad yra svarbus jų balsas, mat gyvename pagal sprendimus tų, kuriuos išrenkame, tol populismus vulgaris klestės. O pasiūla paprastai būna tokia, kokia paklausa. Kiekvienas gali pasakyti, kad valdžia yra bloga, bet tik vienetai – kas yra konkrečiai blogai. Šiandien dėl visko vis dar kaltas Andrius Kubilius su savo „naktine“ mokesčių reforma, kurią naikinti žadėjo LSDP. Ar rinkėjai prisimena šį pažadą? Veikiausiai ne. LSDP reitingus išjudino tik visiškos nekompetencijos demonstravimas ir elementarios etikos principų ignoravimas. Taigi kas kaltas, kad atiduodame savo balsą už neįgyvendinamus pažadus ir nekompetentingus politikus?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"