TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Teisė duoti

2008 04 09 0:00

Mūsų šalyje žmonės turi daug konstitucinių ir nekonstitucinių teisių. Demokratija gimdo teises, teisės gimdo demokratiją. Užburtas ratas. Pastaraisiais metais šalies socialiniame ir politiniame gyvenime sparčiai ėmė plisti nauja piliečių, juridinių asmenų bei įvairių grupuočių teisė. Tai teisė duoti, dovanoti, būti dosniam.

Net socialiai remtini asmenys, kurie nesuduria galo su galu, kurie naudojasi lengvatomis šildymui, vandeniui, gydymui, kurių vaikai mokyklose gauna nemokamus pietus, turi teisę duoti, dovanoti. Jie gali dovanoti viską, ką turi ir ko neturi. Jie neturi pinigų. Todėl jie ir gali dovanoti pinigus visiems, kam tik nori. Bet labiausiai jie nori pinigus dovanoti politinėms partijoms ir kampanijoms (kalbame apie įvairius rinkimus).

Partija ne elgeta, centų neima. Todėl fiziniai asmenys dovanoja tūkstančius. Dovanojama suma neturi viršyti dešimties tūkstančių litų. Dovanojant daugiau reikia deklaruoti, iš kur pinigai. O šie iš niekur.

Ši teisė turi epidemijos požymį. Ji pratrūksta atskiruose regionuose, atskirose įmonėse. Netikėtai ir staiga darbuotojams užeina noras dovanoti pinigus (kurių neturi) demokratijos plėtrai. Taip pat netikėtai atsiranda sąrašas ir darbuotojai, kurie iš eilės, nesistumdydami, įgyvendina savo teisę (norą). Teisėsauga šiuo įdomiu fenomenu dar rimtai neužsiėmė. Tačiau nujaučia, kad pinigai yra ne fizinių asmenų, o tik dovanojama jų vardu.

Demokratija sudaro galimybes visiems dosniai dalyvauti šalies demokratiniame gyvenime toliau jį demokratinant. Tardami žodį "visiems", neišskiriame ir nusikalstamo pasaulio. Kalbama, kad Panevėžio "tulpiniai" rėmė demokratiją tikrais pinigais. Jie turėjo pinigų, nes vertėsi naftos produktų kontrabanda ir reketu. Vėliau išsižudė, išsišaudė, kiti atsidūrė kalėjime. Rėmimas baigėsi.

Anksčiau didieji kontrabandininkai irgi turėjo daug pinigų. Toliaregiški kontrabandininkai (tarp jų buvo ir išsilavinusių žmonių) mėgo paremti partijų žmones. Kai kurie plukdę per Nemuną kontrabandines cigaretes, vežioję kontrabandinius lenkiškus pomidorus, įkūrė "uabus" ir pradėjo beveik teisėtą verslą, bet remti nenustojo, nes apie savo ateitį mąstė.

Sparčiai kilo tūlas, teisėsaugai įtartinas verslininkas. Teisėsaugininkai pašnibždomis kalbėjo, kad jo darže gali ilsėtis kieno nors kaulai. Tada buvo atkasinėjami "tulpinių", vėliau ir "gaidjurgininkų" nužudytų asmenų palaikai. Tačiau to daržo niekas nepajudino. Galbūt nežinojo, kuriame daržo kampe judinti. O gal kaulai buvo kitame darže. Pagaliau verslininkas pradėjo remti partinį šalies gyvenimą ir pats tiesiogiai įsivėlė į tą gyvenimą. Tuo įtarimai baigėsi.

Tūlas verslininkas pafinansuodavo (neoficialiai) įvairius partijos kolegas. Kas paprašo, tam ir duoda. Jis buvo vadinamas geros širdies žmogumi arba tiesiog "paren duša". Vėliau tas sielos žmogus ėmė savo globotinius už pavadėlio tampyti. Partiečiams nemalonu, bet ką padarysi. Paremtas - parištas.

Toli gražu ne visi fiziniai ar juridiniai asmenys ir fizinių asmenų grupuotės nori demonstruoti, kad jie duoda pinigų minėtiems demokratijos subjektams ir kad jie jų turi, ir iš kur jų turi. Ne visi subjektai nori demonstruoti, kad jie gauna tokių pinigų. Todėl duodama neoficialiai. Grynais atnešama. Kartais specialiosios tarnybos pastebi tokius davimus, bet tarnybos nenori kaišioti nosies į partijų ir jų narių pinigines. Vienas prieš keletą metų pabandė kišti nosį ir neva savo noru buvo išvytas iš darbo.

Kokie partijų ir politinių kampanijų neoficialiai gautų pinigų dydžiai, statistikos nėra. Tačiau patys politikai mano, kad dideli.

Ne taip seniai vienas garsus politikas TV laidoje pasakė, kad partijos per rinkimus išleidžia daug nedeklaruotų pinigų. Kitas ne mažiau garsus politikas viešai pareiškė, kad nedeklaruotų pinigų partijos išleidžia ne mažiau, netgi daugiau negu deklaruotų.

Prie tų nedeklaruotų pinigų pridėkime dar labai įtartinus skurdžių gyventojų "dovanotus", pridėkime nesąžiningo verslo partijoms duotus deklaruotus pinigus ir gausime apytikslę pinigų sumą, skirtą ne demokratijai remti, bet demokratijai nusipirkti. Tačiau rinkos sąlygomis niekas neperka nereikalingo daikto. Už duotus pinigus reikia atidirbti. Kaip gaunama nedeklaruojant, taip ir atidirbti reikia nedeklaruojant. Tačiau tai jau šiek tiek kita tema.

Tokie (davimo ir atidirbimo) santykiai kasdiene, neišprususių, ne itin mandagių žmonių šneka vadinami kyšininkavimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"